Yra pokyčių pritaikant būstą neįgaliesiems

Renata VITKAUSKIENĖ

Pasikeitė Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas. Jo naujovės suteiks galimybių greičiau pritaikyti būstą ir gyvenamąją aplinką žmonėms, turintiems negalią. Dėl pritaikymo taip pat galės kreiptis psichikos ar proto negalią turintys asmenys.

Išplėtė pareiškėjų sąrašą

Iki Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo pakeitimo būstas bei gyvenamoji aplinka valstybės ir savivaldybės lėšomis buvo pritaikomi tiktai judėjimo sunkumų turintiems žmonėms.

„Pagal naują tvarką dėl būsto pritaikymo galės kreiptis ir psichikos ar proto negalią turintieji, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis. Jiems bus galima įrengti balkono apsaugas (tinklus, grotas ir pan.), dujų nuotėkio signalizatorių, saugos priemones (minkštas sienų dangas, durų užraktus ar apsaugas, užklijuoti apsaugines plėveles ant langų ir pan.)“, – sakė Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė.

Patogumai – kai reikia,
kompensacija – pagal eilę

Pašnekovė akcentavo dar vieną naujovę. Atsiranda galimybė savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų (liftų) įrengimą ar bet kurio tipo mobilių keltuvų (įskaitant laiptų kopiklius) pirkimą, net ir tuo atveju, jei neįgaliajam pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą.

Šita galimybė suteikiama įvertinus tai, jog būstų pritaikymo poreikis didelis, kai kada žmogui tenka eilėje laukti 2–3 metus, o palengvinti buitį užklupus negaliai reikėtų kuo greičiau. Įsigaliojus naujajai tvarkai darbus galima atlikti savo lėšomis, o kompensacija bus išmokama tada, kai būstas bus įtrauktas į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą.

Svarbu žinoti, kad norint gauti kompensaciją privalu laikytis tam tikrų sąlygų ir reikalavimų. „Savarankiškai atliekami būsto pritaikymo darbai turi būti vykdomi pagal komisijos patvirtintą statybos darbų specialisto parengtą preliminarų būsto pritaikymo darbų aprašą ir išlaidų sąmatą“, – pabrėžė S. Bikaitė.

Pareiškėjas apie baigtus būsto pritaikymo darbus turės informuoti atsakingus Savivaldybės darbuotojus ir sudaryti sąlygas komisijai vietoje įvertinti, kas padaryta.

Kam pirmiau?

Naujame Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos apraše išlieka dvi būsto pritaikymo eilės. Žmonės, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios, įrašomi į pirmąją eilę. Joje taip pat laukia asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat tie, kuriems nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis. Antroje eilėje yra neįgalieji, kuriems reikia vaikštynių, ramentų ir pan. judėjimo techninės pagalbos priemonių.

Sudarant kiekvieną būsto pritaikymo eilę prioritetas teikiamas neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir kuriems paskirtos dializės procedūros, taip pat besimokantiems ir dirbantiems neįgaliesiems. Tai reiškia, kad jei prašymą būstui pritaikyti kartu pateiks du tokią pat negalią turintys asmenys, pirmiau savo eilės sulauks tas, kuris mokosi ar dirba.

Nebaigtas statyti arba
keičiamas būstas

„Taip pat atsiranda galimybė valstybės ir savivaldybės lėšomis pritaikyti net ir ne visiškai baigtą (80 proc. baigtumo) būstą. Tai gali būti naudinga tada, jei žmogus keliasi į naują, ką tik pastatytą, būstą arba, pavyzdžiui, į nebaigtą sodo namą, – sakė S. Bikaitė. – Tokiu atveju būsto pritaikymo darbus pareiškėjas privalo organizuoti savarankiškai ir jie turi būti atlikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo su Savivaldybe pasirašytos sutarties dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo.“

Naujojoje tvarkoje numatyta, kad keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą galima gauti kompensaciją, tai yra padengiamas kainų skirtumas.

Šia kompensacija galės pasinaudoti asmenys, judantys su bet kurio tipo vežimėliu, ir tie, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Svarbu tai, jog pirkti pritaikytą būstą galima ne tik toje savivaldybėje, kur žmogus gyvena. Tokiu atveju kompensaciją jam išmokėtų ta savivaldybė, kurioje pateiktas prašymas būstui pritaikyti.

Lėšos – Savivaldybės
ir valstybės

Didėja suma, skiriama vieno asmens būstui pritaikyti. Šiemet vienam būstui bus galima skirti iki 5700 eurų (buvo 4218 eurų) valstybės lėšų. Prie šios sumos savivaldybės turės pridėti ne mažiau kaip 40 proc. Keltuvui ar liftui į pirmą aukštą įrengti bus galima panaudoti iki 6270 eurų (buvo 5244 eurų) valstybės lėšų, jei darbus organizuoja savivaldybės, ir 3230 eurų, jei darbus organizuoja pats asmuo. Kai darbus organizuoja pats žmogus, mažesnė suma skiriama dėl to, kad tokiu atveju įranga lieka paties asmens nuosavybė, o kai organizuoja savivaldybė, neįgaliajam išsikėlus ar mirus keltuvas gali būti išmontuojamas ir gabenamas kitur.

Naujasis Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas bus nuolatinis. Jis parengtas įvertinus praktikoje kylančias situacijas bei atsižvelgus į nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių pasiūlymus, taip pat atsižvelgus į Europoje vyraujančią tendenciją, jog būsto pritaikymas neturi apimti vien tik judėjimo negalią turinčius žmones.

Socialinės paramos skyriaus vedėja S. Bikaitė sakė, kad šiais metais valstybės biudžeto lėšų būstui neįgaliesiems pritaikyti skirta mažiau negu ankstesniais metais. Priminsime, jog kiekvienu pritaikymo atveju tam tikrą dalį lėšų iš savo biudžeto privalo skirti ir Savivaldybė.

Naujoje tvarkoje numatyta, kad jei kuriai savivaldybei nepavyksta įsisavinti lėšų, jos gali būti skirtos kitai savivaldybei arba kitais metais numatomų pritaikyti būstų eskiziniams brėžiniams, projektams, darbų ir išlaidų aprašams rengti, keltuvų (liftų) įsigijimo išlaidoms apmokėti avansu.