Kartais skaudi negalia labai apriboja žmogaus galimybes laisvai judėti, bendrauti su žmonėmis. Tokia dalia ištiko ir Editą Šlekienę, gyvenančią Vilkaviškio daugiabutyje, ketvirtame aukšte.
Jauna moteris juda tik sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje. Sunki negalia moteriai atėmė galimybę vaikščioti, pažeidė ir rankas, bet ji nepasiduoda, kiek leidžia jėgos stengiasi bendrauti, dirbti: padedama vyro, kartais atvyksta į Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos patalpas, kur renkasi draugijos rankdarbių būrelio „Kamanės“ narės bendrai pasisėdėti, pabendrauti, kurti naujų rankdarbių. Edita čia pasisemia naujos patirties, pasimoko naujų kūrybos būdų, o taip pat pristato savo jau pagamintus darbelius. „Kamanės“ kartais aplanko Editą namuose, nuveža jai dovanų, pabendrauja. Štai ir tądien aplankėme Editą namuose, pasigrožėjome jos mezginiais, siuvinėtais paveikslais. Edita pasiguodė, kad jai vis sunkiau darosi dirbti, dėl progresuojančios negalios jau tenka atsisakyti siuvinėjimo, todėl labiau sutelkianti jėgas į mezgimą virbalais ir vąšeliu. Mezga riešines, servietėles, kepures, šalikus, kojines, rankines ir panašius mezginius. Moteriai labai reikalingos specialios techninės priemonės, galinčios jai palengvinti kasdienybę, tačiau ne viską ji galinti įsigyti, ar išsinuomoti, kartais tenka atsitrenkti į uždarytas duris… Mums daug kam reikėtų pasimokyti iš jos kantrybės ir uolumo „neiškristi“ iš socialios veiklios bendruomenės, būti naudinga ir reikalinga.
Rasutė Kryževičienė
Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos narė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.