Rajono pienininkų situacija lieka neaiški

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio rajono pienininkų susirinkime dalyvavęs Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkas Vytautas Buivydas ragino mūsiškius jungtis prie jo vadovaujamos organizacijos. Susitikime netrūko audringų diskusijų.

Nėra atsakingi

Praėjusių metų pabaigoje prasidėję nesutarimai tarp šalies pieno gamintojų asociacijos ir Žemės ūkio rūmų atstovų turėjo pasekmių mūsų rajono pieno gamintojams. Iki tol palyginti glaudžiai tiek su vienais, tiek su kitais bendradarbiavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyrius buvo priverstas stabdyti narystę abiejose organizacijose. Per pusmetį situacija beveik nepasikeitė, tad pakviesti vilkaviškiečius prisijungti prie neseniai įkurtos Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos atvyko jos pirmininkas V. Buivydas.

„Ne vienus metus sprendžiame tas pačias problemas, tačiau jų pabaigos nematyti. Keičiasi ministrai, viceministrai, o ūkininkams reikalingų įstatymų niekas taip ir nepriima. Spręsdami mažų pieno kainų problemą perdirbėjai siūlo priedus, tačiau jais manipuliuoja – nori duoda, nori ne. Neseniai pieno kainos krito dar labiau. Kodėl taip atsitiko, mums niekas nepaaiškino. Dabar valstybėje galioja tokie įstatymai, kad perdirbėjai už kainų mažinimą nėra atsakingi. Pavyzdžiui, neseniai pieno kainą už litrą man sumažino 3 centais. Dėl to kas mėnesį aš netenku maždaug 800 eurų. Man tai – didžiuliai pinigai“, – kalbėjo V. Buivydas.

svečias teigė, kad jo vadovaujama asociacija buvo sukurta dėl to, kad į mažuosius bei vidutinius pieno ūkius Lietuvoje imta nekreipti jokio dėmesio, jų šeimininkai prarado galimybę būti išklausyti.

„Lietuvos pieno gamintojų asociacija ilgai deklaravo, kad ji atstovauja net patiems mažiausiems, tačiau galiausiai pamatėme, jog jei ūkyje yra mažiau nei 200 karvių, jis niekam neįdomus. Toks pat ir Žemės ūkio ministerijos požiūris“, – apgailestavo svečias.

Siūlė vežti į užsienį

Ragindamas vilkaviškiečius stoti į mažiau nei prieš metus sukurtą asociaciją, V. Buivydas tikino, kad visos jos lėšos skiriamos teisininkų paslaugoms, kurių reikia kovojant už savo teises. Asociacijos stojimo mokestis – 20 eurų, o mokestis už vieną karvę siekia vos 50 centų per metus.

Nepaisant iš pirmo žvilgsnio patrauklių sąlygų, rajono ūkininkams kilo šiek tiek abejonių. Vilkaviškiečiai svečio teiravosi, kodėl jo vadovaujamos asociacijos pavadinime yra žodžiai „vidutinių pieno ūkių“, tačiau nepaminėti mažieji ūkiai. V. Buivydas teisinosi, kad tokio pavadinimo neleido įregistruoti notarai.

Diskusijų kilo ir daugiau. Didžiausias rajono pieno gamintojas Arvydas Šlivinskas teiravosi, ką svečias galvoja apie „Pienas LT“ situaciją, klausė, ar jis nemano, kad remdami šį kooperatyvą ūkininkai smarkiai apsiriko ir dabar šalyje turi vienu perdirbėju daugiau. Tiesaus atsakymo į šį klausimą V. Buivydas išvengė. Jis tikino žinantis tik tiek, kad „Pienas LT“ turi nemažai vidinių problemų. Jis taip pat teigė nepalaikantis daugelio Lietuvos žemdirbių siūlomos idėjos ignoruoti vieną iš perdirbėjų, kad likusieji suklustų ir pradėtų kelti pieno kainas.

„Manau, jei taip pasielgsime, turėsime reikalų su policija, prasidės teismai, o galima nauda – labai abejotina. Mes patys esame savo ūkių savininkai ir patys turime teisę spręsti, kaip su jais elgtis. Pavyzdžiui, aš jau artimiausiu metu ketinu pieną vežti į Latviją. Jūsų krašte būtų galima pagalvoti apie pieno išvežimą į Lenkiją“, – svarstė V. Buivydas.

Pasigenda vienybės

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris teigė, kad situacija šalyje nepagerės tol, kol tarp ūkininkų nebus vienybės. Jo teigimu, dabar Lietuvoje susidariusi iš dalies net komiška situacija – pieno gamintojų likę mažiau nei juos valdyti norinčių įvairių organizacijų.

„Dabar Lietuvoje stambiems ūkiams atstovauja vieni, vidutiniams – kiti, o patiems mažiausiems taip ir neaišku, kur dėtis. Dauguma iš jų dėl tokių kainų ir orų apskritai traukiasi iš pienininkystės. Šia situacija labiausiai naudojasi Vyriausybė, arčiau priglaudžianti tuos, kurie jai yra naudingiausi“, – apgailestavo A. Šneideris.

Jam antrino ir A. Šlivinskas. Pasityčiojimu jis vadino pieno gamintojams Vyriausybės paskirtus 7 mln. eurų kaip kompensaciją už 2018 m. dėl sausros patirtus nuostolius. Didžiausias rajono pienininkas svarstė, kad šią sumą išdalijus visiems šalies karvių augintojams, 3–4 raguočius turintis ūkininkas negaus nė 10 eurų.

„Geriau jau būtų šią sumą paskyrę vyskupijoms, kurios įsipareigotų nemokamai palaidoti Lietuvos ūkininkus. Taip lėšos bent būtų tikslingai panaudotos“, – emocingai kalbėjo A. Šlivinskas.

A. Šneideris susirinkusiuosius ne pirmą kartą ragino per vasarą pagalvoti apie galimybę iš jo perimti Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininko postą. Pieno gamintojai taip pat apsisprendė, kad bent iki rudens jie lieka sustabdę narystę visose organizacijose.

Susirinkime taip pat buvo nuspręsta šiemet nerengti tradicinių melžėjų varžytuvių, vietoj jų pasirinkta vykti į ekskursiją.

Ragino neprarasti budrumo

Susitikime dalyvavęs naujasis Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Kastytis Stankus teigė nesuprantantis, kodėl Lietuvos ūkininkai pieną parduoda tokiomis mažomis kainomis, kai pasaulyje jo poreikis yra didžiulis. K. Stankus taip pat kreipėsi ir į kiaulių augintojus, ragino juos būti itin budrius, nes afrikinis kiaulių maras (AKM) nenumaldomai artėja prie Vilkaviškio rajono, o ši liga pavojingiausia būtent šiltuoju metų laikotarpiu.

Neseniai AKM židiniai buvo nustatyti Marijampolės savivaldybėje, todėl į apsauginę 10 kilometrų zoną pateko ir dalis Vilkaviškio rajono Gižų bei Pilviškių seniūnijų. Tiesa, griežtesnė kontrolė numatoma vos septyniems mūsų rajono kiaulių augintojams. K. Stankus teigė, kad planinius kiaulių ūkių patikrinimus specialistai jau atliko iki gegužės 15 d., tačiau ragino ūkininkus nenustoti laikytis biosaugos reikalavimų. Anot jo, VMVT specialistai ir toliau vykdys tiek planines, tiek neplanines kiaulių ir pieno ūkių patikras.