Nuo 2025 m. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, privalės užtikrinti atskirą tekstilės atliekų surinkimą. Šalyje turės būti organizuojamas pakartotinis tekstilės atliekų naudojimas ir perdirbimas, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartynus ar būtų sudeginama. Kas šiuo metu stabdo tekstilės atliekų naudojimą pakartotinai?
Lietuvoje nėra draudimo prekiauti dėvėtais drabužiais ir kitais naudotais tekstilės gaminiais, išskyrus dėvėtu apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, dėvėta vaikiška avalyne ir naudotais minkštais žaislais. Toks draudimas galioja nuo 2001 m. rugsėjo, kai įsakymą dėl draudimo prekiauti minėtomis dėvėtomis prekėmis pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras. Tada įsigaliojo ir reikalavimas dėl dėvėtų drabužių bei avalynės dezinfekcijos (dezinsekcijos).
„Lietuva yra bene vienintelė ES valstybė, kurioje draudžiama prekyba dėvėtais drabužiais kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, vaikiška avalyne ir minkštais žaislais. Toks draudimas, kai Europos bendrijos šalys skatinamos dalyvauti žiedinėje ekonomikoje ir valstybėms griežtėja reikalavimai dėl tekstilės atliekų surinkimo, nebeatitinka šių dienų realijų“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Dalyvaujant žiedinėje ekonomikoje siekiama, kad veikloje susidarytų kuo mažiau atliekų bei kuo daugiau gaminių (šiuo atveju – drabužių ir avalynės) būtų panaudojama pakartotinai ir perdirbama. Atliekų deginimas arba šalinimas sąvartynuose yra paskiausias pasirinkimas, kai išnaudotos visos kitos galimybės.
„Dėvėti drabužiai kūdikiams ir vaikiška avalynė dažniausiai dar būna puikios kokybės bei tinkami naudoti, nes vaikai nespėja jų sudėvėti. Į pakartotinį naudojimą patenka ir visiškai nauji drabužiai bei batai. Be to, esant reikalavimui dėvėtus drabužius ir avalynę dezinfekuoti, draudimas prekiauti šiais gaminiais tampa perteklinis“, – teigia A. Skinulis.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, galiojant draudimui Lietuvoje prekiauti dėvėtais vaikiškais drabužiais, dalijimosi platformų veikla neribojama.
ES reikalavimai numato, jog nuo 2025 m. kiekvienoje bendrijos narėje tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai. Taigi, kiekviena šalis turės organizuoti ir užtikrinti pakartotinį tekstilės atliekų naudojimą bei perdirbimą, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartynus ar būtų sudeginama.
Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje į komunalinių atliekų srautą patenkančios tekstilės atliekos sudaro maždaug 8–9 proc. viso atliekų srauto. Lietuvoje už tekstilės surinkimą, kaip ir už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, yra atsakingos savivaldybės.
Tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje. Ši pramonės šaka – antra pagal dydį teršėja po naftos, nes išmeta 10 proc. viso į aplinką išskiriamo anglies dvideginio.
Pakartotinai naudodami drabužius ir tekstilės gaminius galime išvengti taršos ir daug energijos reikalaujančių naujų drabužių gamybos. Drabužiai, kurių negalima pakartotinai naudoti, gali būti perdirbami į tokius gaminius, kaip pašluostės ar izoliacinės medžiagos.
Pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.