Derlius laukuose prinoko geresnis, nei tikėtasi

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Visą birželį alinusi sausra sužlugdė žemdirbių viltis nuimti rekordinius derlius. Vis dėlto blogiausios prognozės nepasitvirtino ir ūkininkai nenukentėjo taip stipriai, kaip atrodė vasaros pradžioje.

Pasak Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Linos Grygelaitienės, žieminių kultūrų nuėmimo darbai rajone jau eina į pabaigą. Žieminiai rapsai apskritai baigiami kulti, nebent ūkininkų laukuose likę pavieniai nenupjauti ploteliai. Dabar į punktus vežami žieminiai kviečiai. Derlingumas – geresnis, nei tikėtasi. Su nerimu laukiama vasarinių kultūrų pjūties, nes joms orai pridarė daugiau žalos nei žieminėms. Laimei, vasarojus rajono ūkininkų laukuose užima nedidelę visų pasėlių dalį.

Žieminiai miežiai šiemet pradėti pjauti ypač anksti: pirmasis kombainas į laukus išvažiavo birželio 25 d. Tuomet savo derlių doroti pradėjo Klampučių kaimo (Šeimenos sen.) ūkininkas Karolis Šimkus. Iš viso jis augina apie 20 hektarų šių javų.

Žieminiai rapsai pradėti kulti neatėjus liepos viduriui. Ramoniškių kaimo (Pilviškių sen.) ūkininkės Alvytės Valuckienės laukuose jie pradėti imti liepos 13 d. Pasak ramoniškietės, šįmet rapsams labai trūko drėgmės. Grūdai smulkesni, nei galėjo būti, – tikėtasi iš hektaro gauti visa tona daugiau. Pirminiais duomenimis, Valuckų ūkyje žieminių rapsų vidutiniškai prikulta 3–3, 5 t iš ha. Tiksliau bus galima pasakyti, kai iš laukų į aruodus sugrįš visas nuimtas derlius. Gerais metais ūkyje būdavo prikuliama ir po 5 t iš ha.

Pūstapėdžių kaimo (Šeimenos sen.) ūkininkas Vitas Jakubauskas šiuo metu jau baigia kulti žieminius kviečius. Anksčiau tai padaryti sutrukdė lietus. Tiesa, kainos nedžiugina. Pasak vyriškio, „ryte skaitai paskelbtas vienas kainas, o nuvažiavęs į punktą randi jau kitas“. Tad žemdirbys labiau linkęs derlių sandėliuoti ir laukti geresnių laikų.

Kad rajone pats javapjūtės įkarštis, rodo ir prie grūdų supirkimo punktų geru oru nusidriekiančios eilės. Kaip ir visada, supirkėjai stengiasi, kad ūkininkams nereikėtų ilgai laukti.

„Jei visai nebūtų jokių eilių prie punkto, tai jau būtų negerai, – juokavo greta Pilviškių įsikūrusio AB „Kauno grūdai“ elevatoriaus vadovas Arūnas Moliušis. – Kai tik geras oras, prie punkto iškart išsirikiuoja grūdus atvežusio transporto eilė. Tai įprasta javapjūtės metu.“

Pasak A. Moliušio, ūkininkų laukuose kuliamų kultūrų derlingumas – vidutiniškas, tačiau į punktą važiuoja ekstra ir pirmos klasės grūdai. Tai – brangiausias produktas, kokį gali atvežti ūkininkas, nors kainos rinkoje šiuo metu nedžiugina. Juolab kad ir išankstinių kontraktų su fiksuotomis kainomis buvo mažai. Pats žieminių rapsų vežimo pikas Pilviškių elevatoriuje buvo liepos 8–17 d., o mėnesio viduryje pradėjo plaukti žieminiai kviečiai. Grūdų drėgnumas nėra aukštas. Tiesa, sekmadienį kviečiai po lietaus buvo drėgnoki, siekė 16–17 proc., tačiau vėliau buvo vežami jau sausesni.

Giedrių kaime įsikūrusios AB „Linas Agro“ vadybininkas Raimondas Švabas teigė, jog bendrovės klientų žieminių kultūrų derlius šįmet netgi geresnis nei pernai. Specialistas taip pat džiaugėsi gera grūdų kokybe ir tvirtino, kad punktas dirba be jokių trikdžių.

Dar tik trečią sezoną grūdus superkančio ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ vadovas Ričardas Miščinskas sakė, jog apie vidutinį derlingumą spręsti kol kas anksti. Mat situacija ūkininkų laukuose labai nevienoda: viename lauke derlius neblogas, kitame – visiška tragedija. Tačiau į kooperatyvą susivieniję ūkininkai nusiteikę optimistiškai ir mano, kad bendras rezultatas, palyginus su ankstesniais dvejais metais, apskritai bus neblogas. Mat 2017-aisiais ištisai lijo ir grūdai sudygo tiesiog varpose, pernai sausra laukus išdegino ne juokais ir kūlimo sezonas truko labai trumpai. Tad šiuo metiniu derliumi labai skųstis nederėtų. Juolab kad ir ūkininkų, parduodančių šiam elevatoriui grūdų, padaugėjo.

Tiek žemdirbiai, tiek supirkėjai su nerimu laukia vasarojaus pjūties. Prognozuojama, jog šių kultūrų derlius bus labai prastas.

Tiesa, iš pradžių manyta, kad ir žieminių kultūrų derlius nenudžiugins, tačiau nebuvo taip blogai. Nors kai kuriose vietovėse būta lietingesnių dienų ir net krušos, milijoninių nuostolių išvengti pavyko dėl mažesnio, nei prognozuota, kataklizmų masto.

Lietuvos ūkininkų apklausos duomenys rodo, jog po ilgos ir stiprios sausros žieminių rapsų derlingumas dažniausiai svyruoja tarp 2, 5–3, 5 t iš ha. Kai kurie ūkiai atskiruose laukuose prikūlė ir apie 4 t iš ha rapsų sėklų.

Taigi, realus žieminių rapsų pasėlių derlingumas šiemet yra 1–2 tonomis iš hektaro mažesnis, nei planuota pavasarį. Šią vasarą prikuliamų sėklų vidutinė masė yra net 1–1, 5 g mažesnė nei įprastai – tai ir buvo lemiamas veiksnys, dėl kurio sumažėjo žieminių rapsų sėklų derlingumas.

Taip įvyko ir su žieminių miežių pasėliais.