Praeitą savaitgalį vykusioje Jūros šventėje kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija parengtame stende „Keliauk Lietuvoje“ buvo pristatomi ir Vilkaviškio rajono turizmo objektai bei galimybės.
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) žmonės Klaipėdoje darbavosi kartu su kolegomis iš Kazlų Rūdos, Šakių bei Marijampolės.
„Kokie tie suvalkiečiai, ar tikrai jie tokie „skūpūs“ kaip anekdotuose? Ką įdomaus gali pasiūlyti Suvalkija šiuolaikiniam informacijos ir pramogų išlepintam miestiečiui? Tokių dalykų klausinėjo prie mūsų priėję šventės dalyviai, – pasakojo Vilkaviškio TVIC direktorius Vitas Girdauskas. – Mūsų stendus aplankė įvairiausi žmonės. Dalis jų, pasiūlius apsilankyti Suvalkijoje, tik numodavo ranka, atseit, per toli, ir nueidavo toliau švęsti. Tačiau tokių buvo maža dalis. Kiti, būdavo, stabteli, išklauso ir susidomi. Dažniausi klausimai: „Ar mes rasime kur pernakvoti, kur pavalgysime, ką naujo, ko nėra kitur, pamatysime?“ Koks Vilkaviškio įvaizdis Vakarų Lietuvos žmonių galvose? Kai kurie girdėję apie Paežerių dvarą. Ypač puiku buvo šeštadienį, po tiesioginės LRT laidos, transliuotos iš dvaro sodybos, – ne vienas užsinorėjo joje apsilankyti. Kitus jau anksčiau domino Jono Basanavičiaus tėviškė, Kybartų požemiai. Retam buvo tekę apsilankyti alpakų ūkyje, bet jos kaip magnetas traukė ne tik vaikus. Kai kas net šių gyvūnų nuotrauką naujame kelionių vadove „Po Lietuvą su šeima“ paglostydavo. Na ir žinoma – plaktukų muziejus. Nemaža dalis atėjusiųjų jau buvo apie jį girdėję ir dabar norėjo tik pasitikslinti, kur jį surasti, ar priims mažą grupelę ir kt. Labai domino įvairiose vietose vykstančios edukacijos. Jos ypač buvo svarbios stendus aplankiusiems pajūrio ir Latvijos gidams. Kelionių organizatoriai jau planuoja kitų metų sezoną, o juk neatrastas ir nepažintas kraštas – puikiausia ir brangiausiai parduodama naujiena bet kuriam turistui. Vilkaviškio rajono pakraštyje įsikūręs Vištyčio regioninis parkas projekte „BTA be streso“ įvardytas kaip viena geriausių vietų atsipalaiduoti nuo įtampos. Tad kas gi gali būti geriau, nei kokio nors „topo“ viršūnėje esantis objektas?“
Pasak V. Girdausko, neretas domėjosi, ar įsileis muziejai, Paežerių dvaras sekmadienį, ar bus kur ryte išgerti kavos, skaniai pavalgyti. Pajūrio gyventojai – kitokie turistai nei kauniškiai ar trumpam užsukantys užsieniečiai. Žemaičiai planuoja savaitgalio ar savo kasmetinių atostogų 2–3 dienų išvyką, o ne vienadienę iškylą. Todėl dažnas svarstė, ar bus ką veikti Vilkaviškyje dvi dienas, ar ne geriau važiuoti į Marijampolę, o paskui iš ten aplankyti ir mūsų kraštą. Tad, kaip sakė direktorius, norėdami priimti žemaičius ar pajūrio svečius, turime kiek kitaip pasiruošti, pagalvoti apie užimtumą visą savaitgalį.
Juk nenuostabu, kad atvažiavę 200–250 kilometrų ir apsistoję ilgesniam laikui svečiai norės kuo daugiau pamatyti. Ko gero, vienu rajonu jie tikrai nesitenkins. Todėl labai svarbus mūsų savivaldybių bendradarbiavimas turizmo srityje, siekiant parengti bendrus maršrutus ar savaitgalių pasiūlymus turistams.
„Atrodo, visai nesuvalkietiška – juk ir kaimynams bus gerai. Jei gerai kaimynui, bus gerai ir mums. Daugiau pamatęs ir puikiai praleidęs savaitgalį svečias bus geriausia mūsų krašto reklama, – mano V. Girdauskas. – Taigi, lėtai formuojasi nauja, mums dar nepažįstama tikrojo lietuviškojo dvidienio savaitgalinio turizmo rinka. Ar taps jai įdomus Suvalkijos kraštas, priklauso ne tik nuo objektyviai egzistuojančių mūsų resursų, bet ir nuo noro investuoti į turizmo bei jo rinkodaros plėtrą. Nors iš pirmo žvilgsnio tos investicijos gerokai primena tiesiog išlaidas, ateitis kiekvienoje rinkoje priklauso augantiesiems.“
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.