Nauji mokslo metai: nerimas ir laukiančios naujovės

Andrius GRYGELAITIS

Pirmadienį prasidėjo naujieji mokslo metai. Per vasarą mokyklose įvyko pokyčių. Apie juos kalbėjomės su rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma FINAGĖJEVIENE.

– Kaip nusiteikusi Jūs pasitinkate rugsėjo 1-ąją?

– Smagu sulaukti dar vienos mokslo metų pradžios. Pirmadienį stengsimės aplankyti kuo daugiau mokyklų švenčių, visoms įstaigoms esame nupirkę dovanų laikrodžius. Kaip ir visuomet prieš rugsėjo 1-ąją, yra ir džiugių dalykų, ir tų, kurie kelia nerimo.

Vasarą mokyklų bendruomenės kiek galėdamos tvarkėsi, atsinaujino. Labai džiaugiamės Gražiškių gimnazijos laimėtu sporto aikštynu. Jis bus įrengtas mokyklos teritorijoje. Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje iš projektų ir Savivaldybės lėšų jau įrengta sporto aikštelė. Naujomis tvoromis aptverti Virbalio pagrindinės mokyklos ir Gražiškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo korpusai. Netrukus į Kybartų „Rasos“ specialiosios mokyklos kiemą atriedės naujas geltonasis autobusiukas. Ši įstaiga – vienintelė rajone šiemet gavusi tokią transporto priemonę iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Kai kuriose mokyklose yra šiek tiek neaiškumų dėl etatinio darbo užmokesčio, mokytojų darbo krūvių. Liūdina pastaraisiais metais mažėjantis mokinių skaičius. Planuojame, kad į rajono ugdymo įstaigas susirinks 5481 mokinys (praėjusius mokslo metus baigė 5545 vaikai).

Tiesa, įprastai dalis tėvų delsia informuoti mokyklas apie pasikeitusias gyvenamąsias vietas, todėl tik rugsėjį pamatome tikruosius mokinių skaičius. Manome, jog jų pokytis bus didesnis nei pirminės prognozės.

Mažėjant mokinių mažėja ir klasių bei klasių komplektų skaičius. Šiemet rajone turėtų būti 11 klasių ir 10 klasių komplektų mažiau nei pernai. Iš viso mokyklose planuojamos 282 klasės ir 247 klasių komplektai. Neišvengiamai kai kurias klases tenka jungti. Aišku, tėvai dėl to nebūna patenkinti, tačiau mes neturime kitos išeities. Jei klasėse trūksta vaikų, jų išlaikymas gula ant Savivaldybės pečių. Nemažai jungtinių klasių bus Paežerių, Žaliosios, Vištyčio, Pajevonio bei kitose ugdymo įstaigose. Gižuose, Keturvalakiuose bei Alvite teko palikti kelias nepilnas klases. Jei į jas neateis daugiau mokinių, Savivaldybė turės prisidėti prie jų išlaikymo.

Stengiamės išlaikyti mažesnes mokyklas, bet kartais to padaryti nejungiant klasių negalime. Tuomet tėvai ima grasinti leisti savo vaikus į kitą mokyklą. Būna skaudu, kai išklausome tėvų lūkesčius, leidžiamės į kompromisus, o jie vis tiek vasarą išveža vaikus kitur. Dėl to šiemet nukentėjo Vištyčio Petro Kriaučiūno mokykla-daugiafunkcis centras. Verta paminėti, jog tėvams, nusprendusiems atžalas perkelti ne į savo gyvenamojoje teritorijoje esančią mokyklą, reikia patiems pasirūpinti jų pavėžėjimu.

– Ar vasarą dar įvyko kokių pokyčių?

– Netikėtai teko uždaryti Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Daržininkų skyrių, nes nebeliko pakankamai mokinių. Ta pati situacija ištiko Kybartų mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ Gudkaimio skyrių. Nuo rugsėjo čia nebus vykdoma pradinio ugdymo programa.

Baigėme reorganizuoti buvusią Paežerių pagrindinę mokyklą. Nuo šio rugsėjo ji taps Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos skyriumi. Per artimiausius kelis mėnesius rengsime mokyklų tinklo planą po 2020 metų. Jau dabar akivaizdu, kad Vištyčio bei Žaliosios ugdymo įstaigos turės tapti kitų mokyklų skyriais.

– Kalbėjote apie mažėjantį mokinių skaičių. O kaip situacija su pedagogais?

– Mažėjant klasių skaičiui dalis mokytojų lieka be darbo. Vis dėlto tam tikrų sričių pedagogų poreikis išlieka. Šią vasarą rajono ugdymo įstaigos ieškojo užsienio kalbų, istorijos, pradinio ugdymo, kai kurių kitų disciplinų mokytojų. Dar ir dabar kai kuriose mokyklose vyksta konkursai į šias darbo vietas.

Labiausiai rajone trūksta pagalbos mokiniui specialistų: logopedų, psichologų, spec. pedagogų. Ši problema opi visoje šalyje – nėra pakankamai šias specialybes studijuojančių ir baigiančių asmenų. Net mūsų rajono Švietimo pagalbos tarnyboje trūksta šių specialistų. Tenka juos kviestis iš kitų miestų. Direktorė Asta Grinevičienė tarėsi su rajono vadovais, kad būtų sudaryta galimybė trūkstamiems specialistams apsigyventi Vilkaviškyje. Kasmet daugėja pedagogų, į mūsų mokyklas važinėjančių iš kitų miestų.

– Birželį buvo nepasitenkinimo dėl prailgintų mokslo metų. Ar kas keisis?

– Ministerija rekomenduoja kūrybiškiau pažvelgti į ugdymo planą. Siūloma intensyvinti pamokas, kitaip jas skaičiuoti. Teko dalyvauti pasitarime, kuriame ministras Algirdas Monkevičius pabrėžė, jog baigti mokslo metus visiems vienu metu nėra būtina. Reglamentuota tik mokslo metų pradžia, o pabaigą mokyklos gali nusistatyti pačios. Jos taip pat gali pasirinkti skirtingą mokslo metų pabaigą atskiroms klasėms. Mokykloms suteikta laisvė koreguoti ir atostogų laiką, pavyzdžiui, trumpinti žiemos ir ilginti vasaros atostogas. Galima įvairiai skirstyti pamokų skaičių per metus, savaitę ar dieną ir taip anksčiau baigti mokslo metus. Viskas dabar priklausys nuo pačių mokyklų.

– Kodėl neatsiranda pretendentų į keturias direktorių vietas?

– Direktorių niekaip negali rasti Pajevonio pagrindinė ir Kybartų suaugusiųjų mokyklos, Kybartų lopšelis-darželis „Kregždutė“ bei Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Buratinas“. Į visas pozicijas buvo skelbti konkursai, tačiau kandidatų neatsirado. Artimiausias konkursas į „Buratino“ vadovo vietą vyks lapkričio 29 d., kiti – gruodį. Sunku prognozuoti, ar šįkart atsiras norinčiųjų. Pavyzdžiui, žmogus, nusprendęs kandidatuoti į Pajevonio pagrindinės mokyklos vadovo kėdę, greičiausiai suprastų, jog darbas būtų laikinas. Mažėjant mokinių skaičiui, ši mokykla tikriausiai taps kitos įstaigos skyriumi. Pagal dabartinę tvarką, jei konkursas neįvyksta, pareigas tęsia buvęs vadovas.

Greitai reikės ieškoti naujo Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus. Dabartinis vadovas Algirdas Žagarskis minės dvidešimties metų sukaktį, kai eina šias pareigas. Pagal galiojančius įstatymus, jis bus priverstas iš naujo dalyvauti konkurse. Kiek žinau, to daryti žmogus neketina.

Asmeniškai kalbėjau su vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ pavaduotoja ugdymui bei Kybartų lopšelio-darželio „Kregždutė“ direktore, siūliau dalyvauti konkurse, tačiau abi pedagogės atsisakė. Žmonės supranta, kiek atsakomybės tenka direktoriui. Be to, daugelį gąsdina faktas, kad reikia pasitikrinti kompetencijas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje. Tiesa, 20 metų išdirbusiems vadovams yra galimybė kompetencijas tikrintis neišvažiuojant iš savo mokyklos. Į ją gali atvykti vertintojai iš Vilniaus.

Panaši situacija yra ne vien mūsų rajone. Visoje Lietuvoje yra paskelbta šimtai konkursų į ugdymo įstaigų direktorių pareigas, o norinčiųjų beveik neatsiranda. Dėl to kartu su Lietuvos švietimo skyrių vedėjų asociacija kreipėmės į ministeriją prašydami pakeisti priėmimo į direktorių pareigas tvarką.

– Nuo rudens kai kuriose ugdymo įstaigose keičiasi maitinimo organizavimas. Kaip jam pasiruošta?

– Nuo rugsėjo Kybartų „Saulės“ progimnazija, taip Gražiškiuose, Alvite, Virbalyje, Keturvalakiuose bei Gižuose esančios ugdymo įstaigos pačios rūpinsis savo mokinių maitinimo organizavimu. Ten per vasarą už Savivaldybės lėšas buvo remontuojamos valgyklos, nupirkta reikiama įranga. Daugiausiai darbų atlikta Gražiškiuose, kur valgykla suremontuota kapitališkai, pakeičiant ir elektros instaliaciją, ir vamzdynus. Šioje mokykloje nuo rugsėjo bus bandoma įgyvendinti Lietuvoje sparčiai populiarėjantį švediško stalo principą. Kitos savarankiškai maitinimo procesą organizuojančios įstaigos šią naujovę žada išbandyti po naujųjų metų.

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija ir Vištyčio Petro Kriaučiūno mokykla-daugiafunkcis centras maitinimo paslaugos nepirko, tačiau į jas maistas naujuose termosuose bus vežamas iš gretimų įstaigų. Taip nuo sausio pradžios maitinami Kybartų „Rasos“ specialiosios mokyklos ugdytiniai.

Likusios rajono įstaigos savarankiškai skelbė konkursus maitinimo paslaugoms pirkti ir visur juos laimėjo VšĮ „Bruneros“.

– Ką palinkėtumėte švietimo bendruomenei naujųjų mokslo metų proga?

– Galvokime apie mokyklą kaip apie namus – juk čia praleidžiame didelę gyvenimo dalį. Galvokime apie santykius ir bendrystę – juk neišvengiamai dauguma žmonių, su kuriais turime bendrauti, dirba ir veikia mokykloje. Tegul jie būna bendradarbiaujantys ir padedantys draugai, be kurių neįsivaizduojame savo gyvenimo. Galvokime apie vertybes, galbūt kiekvienam savas, tačiau kartu ir apie tas, dėl kurių susitarta mokykloje, – juk ši daro įtakos mokinio gyvenimo sėkmei. Gražių, sėkmingų mokslo metų!