Knygą apie skautiją rašo per 300 autorių

Vilkaviškietė Nomeda Bepirštytė šiuo metu darbuojasi prie knygos apie Lietuvos skautiją. Kraštietė yra knygos sudarytoja.

Skautai pernai kartu su Lietuva šventė 100 metų jubiliejų, ta proga buvo pradėta rinkti skautų istorija nuo atgimimo iki šių dienų. Knygą rašo net 300 autorių ne tik iš Lietuvos, bet ir išeivijos: Australijos, Kanados, JAV, Pietų Amerikos ir Anglijos.

Norint tapti skautu,
reikia duoti įžodį

„Skautų organizacija įkurta Anglijoje 1907 m. lordo Roberto Baden-Povelio (Robert Baden-Powell) iniciatyva. Lietuvoje skautybės istorija prasidėjo 1918 m. spalio 1 d., jos pradininku laikomas kapitonas Petras Jurgėla. 1933 m. skautų įkūrėjas kartu su žmona ir anglų skautais lankėsi Palangoje. Jį priėmė tuometinis šalies Prezidentas Antanas Smetona ir miesto burmistras Jonas Šliūpas. Roberto Baden-Povelio vardu buvo pavadinta dabartinė Pušų gatvė, o ant akmens (jį galite rasti ir šiandien), atgabento į Birutės kalno papėdę, iškalti A. Smetonos ir R. Baden-Povelio inicialai. Norint tapti skautu, reikia duoti įžodį tarnauti Dievui, Tėvynei ir artimui. Skautas privalo kiekvieną dieną neatlygintinai padaryti bent vieną gerąjį darbelį“, – pasakoja knygos sudarytoja skautė filisterė Nomeda Bepirštytė.

Kuo gyvena skautai?

Knygos tikslas – ne tik surinkti skautų istoriją, bet ir parodyti, kaip praktiškai skautai tarnauja Dievui, Tėvynei ir artimui, kokius geruosius darbelius daro kasdien, kokias turi tradicijos, kuo gyvena, kaip auginamas Lietuvos pilietis, kaip išradingai savo dėmesį, laiką ir širdį vadovai (savanoriai) dovanoja vaikams.

„Knygoje bus galima pakeliauti po visą Lietuvą nuo Kybartų iki Zarasų, nuo Mažeikių iki Druskininkų, nes kiekvienas skautiškas vienetas, netgi jau nebeveikiantis, pristatys savo veiklą. „Skautiška šeima“ be galo įvairi, kiekvienas gali rasti tai, kas jam patinka: mėgstantis jūrą ir plaukioti gali tapti jūrų skautu, mėgstantis žvelgti į dangų – oro skautu, žemaičiai buriasi po žemaitiška vėliava, akademinį jaunimą vienija studentiškos skautiškos korporacijos, raitieji skautai buria vaikus, mylinčius žirgus, ir kartu prisideda prie lietuviškos žemaitukų veislės žirgų išsaugojimo, katalikai skautai yra tiesiogiai globojami popiežiaus, suaugusieji ir krikščionys skautai irgi turi savo vėliavas“, – intriguoja Nomeda.

Kokios skautų organizacijos
yra Lietuvoje?

Tarpukario Lietuvos tradicijas tęsia seniausia skautiška organizacija – Lietuvos skautų sąjunga. Pati didžiausia, turinti narių beveik visose savivaldybėse, yra Lietuvos skautija. Išeivijoje skautaujama net kartomis, skautybė padeda puoselėti lietuvybę, išlaikyti tradicijas. Knygoje savo veiklą pristatys ir mūsų šalyje veikiantys Lietuvos lenkų, Visagino rusų skautai bei neseniai susikūręs žydų skautų vienetas.

Skautai – nuo Prezidento
iki aktoriaus

Šiuo metu pasaulyje yra apie 50 mln. skautų, jie vykdo veiklą 216-oje šalių. Garsūs Lietuvos skautai yra kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, generolas majoras Jonas Kronkaitis, prof. Algirdas Avižienis, kun. Antanas Saulaitis SJ, kardinolai Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius SJ, operos solistas Merūnas Vitulskis, žurnalistė Aistė Stonytė, prof. istorikas Valdas Rakutis, poetas Rimvydas Stankevičius, LR ambasadorius Graikijoje Rolandas Kačinskas, aktoriai Eimutis Kvoščiauskas ir Paulus Tamolė, dainų kūrėja ir atlikėja Eglė Sirvydytė, pianistė Eglė Andrėjavaitė, grupės „Ugniavijas“ narys Martynas Švedas, dėstytoja Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak, Jolita Buzaitytė-Kašalynienė ir daugelis kitų žinomų, aktyvių visuomenės veikėjų.

„Santakos“ inf.