Rajone sumažėjus notarų teko perskirstyti teritorijas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė nerimavo dėl notarų paslaugų. Mat paveldėjusi turtą, kuris priskirtas Vilkaviškio rajono 1-ojo notarų biuro aptarnaujamai teritorijai, moteris nežino, kur kreiptis. Ne tik šiai skaitytojai, bet ir kitiems rajono gyventojams pravartu sužinoti, jog, sumažėjus notarų, jų aptarnaujamos teritorijos perskirstytos.

Biurų sumažėjo

– Prireikus notarų paslaugų, visada kreipdavausi į Ritą Vyzienę, – sakė į redakciją paskambinusi vilkaviškietė Jadvyga. – Mano tėvų namai priklausė Vilkaviškio rajono 1-ojo notarų biuro aptarnaujamai teritorijai, tad nemažai teko bendrauti su šio biuro notare ir kitais jo darbuotojais. Mirus broliui vėl turiu tvarkytis turto paveldėjimo dokumentus, tačiau pastebėjau, kad jau kuris laikas minėtas notarų biuras nedirba. O brolio nekilnojamasis turtas taip pat priklauso to paties biuro aptarnaujamai teritorijai.

Moteris bandžiusi skambinti 1-ojo notarų biuro telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. Tad dabar nežinanti, ar gali kreiptis į bet kurį notarą, ar dar laukti savosios.

Susisiekę su Lietuvos notarų rūmų atstovu spaudai Aleksandru Matoniu sužinojome, kad Vilkaviškio rajono 1-asis notarų biuras nebedirba, nes notarė R. Vyzienė išėjo į užtarnautą poilsį. Kol kas vietoj jos norinčio Vilkaviškyje dirbti naujo notaro neatsirado, tad dabar teritorija padalyta kitiems dviem rajone dirbantiems notarams: Stasei Ūsaitei ir Rimantui Kivyliui.

Vilkaviškyje ir Kybartuose

Nors prieš dešimtmetį abi Vilkaviškio notarės džiaugėsi, jog Kybartuose įsikūrus jaunam kolegai R. Kivyliui darbo krūviai sumažės, metai prasisuko gan greitai ir rajone vėl liko dirbti tik du notarai.

Teritorija perskirstyta taip, kad būtų patogu tiek rajono miestų, tiek kaimų gyventojams.

Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei S. Ūsaitei priskirtos Vilkaviškio miesto, Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Pajevonio, Šeimenos seniūnijų teritorijos. Šis notarų biuras įsikūręs Vilniaus g. 6-82, Vilkaviškyje, ir klientus, kaip ir dauguma įstaigų, priima darbo dienomis, nuo 8 val. iki 17 val. (penktadieniais – iki 15.45 val.). Susisiekti su notarų biuru galima tel. (8 342) 20 205 arba el. paštu stase.usaite@notarai.lt.

Kybartuose, J. Basanavičiaus g. 54, įsikūrusiam 3-iajam notarų biurui ir jo notarui R. Kivyliui priskirtos Gižų, Klausučių, Kybartų, Pilviškių, Virbalio ir Vištyčio seniūnijos. Šis notaro biuras taip pat dirba visomis darbo dienomis, o su juo susisiekti galima tel. (8 342) 59 655 arba el. paštu rimantas.kivylius@notarai.lt.

Kreiptis su pareiškimu

Notarai primena, kad paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis.

Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.

Notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu.

Daugeliui kyla klausimų, nuo ko pradėti, norint susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Taigi, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi pirmiausia paduoti pareiškimą notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui.

Tačiau mūsų šalyje yra galimybė pagal įpėdinio prašymą perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam, ne palikimo atsiradimo vietos, notarui. Tai gali būti padaryta tik Notarų rūmų prezidento ar viceprezidento sprendimu.

Pareiškime dėl palikimo priėmimo įpėdinis išreiškia valią įgyti palikimą. Palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Atsižvelgiant į tai, įpėdinis negali pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad jis priima tik tam tikrus palikėjo daiktus.

Įpėdinis, padavęs pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, nebegali jo atšaukti ar atsisakyti palikimo.

Įrodyti giminystę

Notaras, patvirtinęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo, praneša apie tai Testamentų registrui ir nurodo duomenis apie palikėją bei palikimą priėmusius įpėdinius.

Palikimo priėmimo terminas Lietuvoje – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo pagrindo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.

Jeigu įpėdinis terminą palikimui priimti yra praleidęs, jis turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismas terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įpėdinis, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Įpėdiniai, paveldintys ne pagal testamentą, o pagal įstatymą, turi pateikti giminystę įrodančius dokumentus. Paprastai pateikiami gimimo liudijimai, santuokos liudijimai ir pan.

Užvesdamas paveldėjimo bylą, notaras tikrina Gyventojų registro informaciją. Jis visų pirma įsitikina, kad asmens mirties faktas yra įregistruotas registre. Notaras taip pat gali patikrinti į jį besikreipiančių asmenų giminystės ryšį su palikėju.

Notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais tikrina ir Testamentų registro duomenis, ar mirusysis nebuvo sudaręs testamento. Testamentų registre nuo 2001 m. liepos 1 d. registruojami visi oficialieji testamentai bei notarams ar konsuliniams pareigūnams perduoti saugoti asmeniniai testamentai.