Medžiai kapinėse: negerai, kai iškeroja, bėda, kai reikia nupjauti

Eglė MIČIULIENĖ

Į redakciją paskambinusi pilviškietė buvo labai supykusi ant medžių pjovėjų. Tai, ką pamatė atėjusi į kapines, moteris pavadino vandalizmu.

Dirbdavo kultūringiau

„Baisus vaizdas: rąstigalių priversta, kapų per šakas nesimato. Paminklas kur nuverstas, kur kampas nudaužtas, kapavietės kaip dramblių ištryptos. Dirba ne kaip pjovėjų firma, o kaip vandalai! Pjaudami medžius artimiausias kapavietes turėtų užsidengti ir šakas su diržais nuleisti, o ne mesti ant kapo taip, kad net plėvelė po skalda suplyšta. Ar bent jau informuotų, kad vyks darbai, skelbimą pakabintų, tada patys žmonės kapavietes apsidangstytų“, – priekaištus Gabriškės kaimo (Pilviškių sen.) kapinėse medžius pjovusiems darbininkams žėrė Elena Pranaitienė.

Moteris teigė, kad ir ankstesniais metais atvažiuodavo medžių pjovėjai, netgi tos pačios bendrovės, tačiau jie dirbo kur kas kultūringiau.

Nuvažiavus į kapines kitos dienos ryte, čia vyko intensyvūs darbai. Tik darbavosi jau nebe bendrovės pjovėjai (šie darbus jau buvo baigę ir išvažiavę), o seniūnijos atsiųsti žmonės.

Visas būrys darbininkų čia pat, vietoje, smulkino rąstus ir juos nešė į už tvoros stovinčio traktoriaus priekabą, rankiojo šakas, šlavė nuo kapų ir takelių pjuvenas.

Pati E. Pranaitienė taip pat buvo atvykusi ir tvirtino nesuprantanti, kodėl kapinėse reikėjo pasidaryti „dirbtuves“ ir medieną smulkinti vietoje, o ne išsivežus iš teritorijos.

„Darosi malkas kapuose – jokios pagarbos mirusiesiems. Negana, kad visur priversta rąstigalių, dar ir juos smulkinant pjuvenos lekia į visas puses. Smulkios skaldelės ant kapo jau niekaip neišvalysi, reikės keisti. Mačiau, kaip pjovė medžius Barzdų kapinėse – šalia seniūnas su šalmu stovėjo. Tai miela buvo žiūrėti, kaip žmonės dirbo. O čia kas pridaryta?..“ – pyko moteris.

Artimiausius kapus turi apdengti

Medžių genėjimo ir kirtimo darbai finansuojami Vilkaviškio rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, sutartis su pjovėjais sudaro Savivaldybės administracija. Vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis paaiškino, jog šiemet tokia sutartis mūsų rajone buvo sudaryta su UAB „Pjovėjas“.

Be Gabriškių kaimo kapinių, bendrovė šį rudenį jau išpjovė sužymėtus medžius Virbalio, Gražiškių, Alksnėnų, Didvyžių, Stirniškių ir Žaliosios kaimų kapinėse. Liko darbai Kybartuose, Keturvalakiuose ir Pajevonyje. Iš viso planuojama iškirsti 36 medžius, dar 12 medžių – apgenėti.

Sutartyse numatyta, kad bendrovė nupjautus medžius palieka kapinėse, o medieną susitvarko ir išsigabena seniūnija. Tačiau padarytus nuostolius (jei nuverstas ar įskilęs antkapis, tvorelė ir pan.) turi atlyginti medžius pjovusi firma.

D. Bunikis pripažino, kad konkursas genėti ir kirsti medžius rajono kapinėse vyko sunkiai. Sąlygos dirbti tokiose vietose nėra lengvos, lėšos už darbus – ne pačios didžiausios, tad ir konkurencijos juos atlikti nėra. Iš pradžių konkursą buvo laimėjusi kita firma, bet sutartis baigėsi, o ji dirbti net nepradėjo, taigi teko ieškoti kitos bendrovės.

„Žinoma, dirbdami artimiausius kapus jie turi užsidengti. Tačiau švariai, be pjuvenų tokio darbo padaryti neįmanoma, ypač kai vėjas toks stiprus – visų kapinių tikrai neuždengsi“, – kalbėjo D. Bunikis.

Nesusmulkinę neišneša

Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas šioje situacijoje džiaugėsi tik tuo, kad medžių kirtimas jo seniūnijos kapinėse šiemet jau baigėsi. Mat vieni gyventojai prašo medžius išpjauti, kitiems augmenija gražu, o treti ateina su pretenzijomis dėl blogai atliekamų darbų.

Anot seniūnijos vadovo, kapinėse nupjovus stambų medį vaizdas visada nekoks, tačiau visuomet viskas sutvarkoma.

Vis dėlto seniūnas pripažino, jog norėdami darbininkai gali dirbti ir tvarkingiau.

„Vienais metais dirbo labai kultūringi vyrai, buvo kapus apdangstę, ant žemės prisidėję padangų, kad kaladės kristų minkščiau. Bet ne visi tokie tvarkingi. Tačiau ne aš juos samdau, ne aš sutartis sudarinėju. O jei ką suskaldo, sugadina – užfiksuojame ir pranešame, kad sutvarkytų“, – kalbėjo V. Judickas.

Pasak seniūno, būna, jog kapinėse dirba ta pati bendrovė, bet pasikeičia darbininkai. O nuo žmonių didele dalimi priklauso ir darbo kultūra.

Dėl „malkų“ darymo kapinėse V. Judickas buvo kategoriškas: rąstai smulkinami tik dėl to, kad juos žmonėms būtų lengviau išnešti iš teritorijos.

Malūnsparnio neturi

UAB „Pjovėjai“ direktorius Ignas Kanapeckas teigė, jog E. Pranaitienės artimųjų kapavietę bendrovė jau sutvarkė, skaldą išplovė ir perpylė.

Į pastabą, kad šakomis buvo užverstas ne vienas kapas, I. Kanapeckas atšovė, jog vietos tarp kapaviečių mažai, žmonės dirba ne su malūnsparniu ir rąstų neišskraidina.

„Mes juos nuleidžiame žemyn, o seniūnija susitvarko. Dirbame savo darbą, ir jokių priekaištų nebūna, o jei būna žala – mums apie tai praneša, atvykstame ir viską sutvarkome. Jei būtų didelių nuostolių, mes esame apsidraudę“, – kalbėjo vadovas.

Jis tvirtino, kad stambias šakas vyrai nuleidinėja su virvėmis, kad gretimos kapavietės uždengiamos (nors, kaip teko įsitikinti patiems, Gabriškių kapinėse to padaryta nebuvo).

„Medį už kapinių teritorijos nupjauti paprasta, o kapinėse darbininkai vargsta ir rizikuoja savo gyvybėmis. Šiandien dirbame kitose kapinėse. Atvažiavau pats, apdengėme su darbuotojais kapus, bet vėjas toks, jog visa teritorija pilna pjuvenų. Kai mokės už medį po tris tūkstančius, tai pjausime su malūnsparniu, ir nereikės sukti galvos. O kol dirbame primityviai ir niekas brangiau mokėti nenori, tol taip ir bus. Kartais medis tarp kapų netelpa, tai kelios šakos atsiduria ant kapo – ir tokių atvejų buvę daugybė. Bet svarbiausia, koks rezultatas bus po darbų. Kapas sutvarkytas, nuvalytas ir problemos nematau“, – dėstė UAB „Pjovėjai“ vadovas.