Į redakciją kreipėsi vilkaviškietis, norėdamas papasakoti istoriją, kuri galėtų padėti apsispręsti kitiems aukojantiems kas vertas paramos ir gailesčio.
Žmogus pasakojo dažnai paaukodavęs moteriškei, kuri prašydavo išmaldos prie Vilkaviškio turgaus įėjimo. Ji atrodė sena, su kriukučiu. Gailėdamasis jos, vyras ne kartą yra davęs ir 10 eurų, kitais kartais – mažiau. Tačiau vieną kartą jis suprato esąs apgautas. Jis pamatė šią moterį, labai guviai žengiančią gatve kartu su tamsaus gymio barzdotu vyriškiu, kuris irgi prašydavo išmaldos prie „Senukų“ prekybos centro. Vyriškis nešėsi turguje nusipirktą bulvių maišą. Pora sėdo dar į visai neblogą, atokiai nuo žmonių akių paslėptą „Opel Vectra“ ir nudūmė Marijampolės link. Vilkaviškietis nutarė pasekti išmaldos prašytojus važiuodamas iš paskos. Pastarieji sustojo degalinėje prie Gižų. Vilkaviškietis matė, kaip iš mašinos į degalinę jo jau pažįstama moteriškė ėjo labai guviai, jau be lazdutės ir aiškiai atjaunėjusi.
Vyras sekė porą net iki Marijampolės. Čia jis matė, kaip elgetautojai gerai apsipirko „Maksimos“ prekybos centre ir paskui nusuko į visai neblogą namą A. Civinsko gatvėje.
„Po šito man praėjo noras aukoti. Patariu ir kitiems, norintiems paremti ką nors savo pinigais, geriau nuvažiuoti į vaikų namus ar ten, kur gerai žinot, kad reikia paramos. Jaučiuosi apgautas, “ – sakė vilkaviškietis.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.