Eglė KVIESULAITIENĖ
Daug metų automobilį vairuojantis Sūdavos kaimo gyventojas pasijuto akivaizdžiai apgaudinėjamas. Vyras pateko į užburtą ratą, besisukantį tarp draudimo bendrovės ir kelininkų, tačiau nesiruošia nuleisti rankų ir būti toliau mulkinamas.
Išmušė stiklą
Kai rugsėjo 26-osios rytą važiuojant keliu Žalioji–Virbalis buvo išdaužtas jo automobilio „Nissan Navara“ stiklas, sūdaviškis Valdas Melninkas tikrai nesitikėjo, kad nuo to momento prasidės ilga kelionė nuo vienos institucijos prie kitos.
Tiesa, tuo momentu jokių problemų nekilo: keliu važiavusio ir pakelės žolę pjovusio kelininkų traktoriaus „Valtra Valmet“ vairuotojas pripažino, kad iš po jo transporto priemonės ratų išskriejęs akmuo rėžėsi į automobilio stiklą ir jį sudaužė. Abu vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir galėjo užmiršti nelemtą įvykį, nes, jų manymu, nuostolių kompensavimu turėjo pasirūpinti draudimas. Visa AB „Kelių priežiūra“ priklausanti technika, taip pat ir Vilkaviškio kelių tarnybos, privalomuoju civiliniu draudimu apdrausta ADB „Compensa“.
V. Melninkas nieko blogo neįtarė, kai keliskart po įvykio susisiekusi draudimo bendrovė prašė mašinos nuotraukų, kitų dokumentų. Sūdaviškis siuntė viską, ko paprašytas ir laukė, kada jam bus atlyginta 370 eurų siekianti žala.
Spalio 17 d. V. Melninką pasiekė ADB „Compensa“ laiškas. Draudimo bendrovė informavo, kad mokėti draudimo išmokos neturinti teisinio pagrindo. Anot ADB „Compensa“ Transporto žalų administravimo grupės vyresniosios ekspertės, pakelės žolę pjovęs ir keliu važiavęs traktorius „Valtra Valmet“ nedalyvavo eisme. Iš to daroma išvada, kad valdytojų civilinė atsakomybė nekyla, nes įvykis nėra laikomas eismo įvykiu.
Nutarė nesitaikstyti
V. Melninkas neslėpė, jog gavusiam tokį atsakymą jam užvirė kraujas. Vyras negalėjo suprasti, kaip galima įrodinėti, kad keliu važiuojantis traktorius nedalyvauja eisme, jei jis rieda važiuojamąja kelio dalimi, o ne pakelės grioviu ar pan. Sūdaviškiui kilo natūralus klausimas: ar pakelės žolę pjaunančiam traktoriui pervažiavus žmogų taip pat būtų įrodinėjama, kad tai – ne eismo įvykis?
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kas laikoma eismo įvykiu: „eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas“. Todėl žalą patyręs sūdaviškis negalėjo taikstytis su tuo, kad kažkas nori jį apmulkinti.
– Tai buvo jau ne pinigų klausimas, o principo reikalas, – sakė V. Melninkas. – Negalima nusileisti, kai kažkas tau bando užlipti ant galvos.
Liepė neskambinėti
Pasikonsultavęs su advokatu, V. Melninkas surašė skundą dėl sprendimo žalos byloje ir prašė ją peržiūrėti bei išmokėti priklausančią draudimo išmoką. Tačiau iš ADB „Compensa“ vėl gavo neigiamą atsakymą. Šįkart į skundą atsakiusi bendrovės Kontaktų centro vadovė dar kartą patikino, jog draudimo bendrovė neturi atlyginti nuostolių, nes žala kilo ne dėl įprasto transporto priemonės naudojimo eisme, o naudojimo pagal specialią paskirtį – žolės pjovimui. Draudikai V. Melninkui pasiūlė kreiptis į teismą arba tiesiogiai į kelininkų bendrovę.
Tačiau kelininkai taip pat nebuvo nusiteikę mokėti pinigus. Vilkaviškio kelių tarnybos vadovas Vytautas Vasiliauskas tiesiai šviesiai išdėstė, kad visa kelininkų technika yra drausta, tad mokėti pinigų iš savo kišenės tikrai neketina. O V. Melninkui, bandžiusiam išaiškinti draudikų poziciją, V. Vasiliauskas liepė daugiau neskambinėti ir padėjo ragelį.
Atkaklus sūdaviškis nutarė teisybės ieškoti iki galo ir kreiptis į teismą. Vyras puikiai supranta, kad advokatų paslaugos ir teismai jam gali kainuoti daugiau, nei išdaužtas stiklas. Tačiau leistis mulkinamam vyras neketina ir yra įsitikinęs, kad visiems, besidraudžiantiems civilinės atsakomybės draudimu, vertėtų žinoti jam nutikusią istoriją.
Kaltina žoliapjovę
Bandydami išsiaiškinti šią keistą istoriją, kreipėmės į AB „Compensa“, Automobilių kelių direkciją, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas, AB „Kelių priežiūra“ ir vietinius policijos pareigūnus, prašydami pakomentuoti, ar keliu važiuojantis traktorius, jei jis pjauna pakelės žolę, dalyvauja eisme ir ar akmens išdaužtas stiklas – eismo įvykis.
ADB „Compensa“ Žalų departamento direktorius Mindaugas Balinskas tvirtino, kad jų bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, jų išaiškinimais ir priežiūros institucijų keliamais reikalavimais.
Šiuo atveju sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos teismų taikomą praktiką analogiškose bylose: transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudęs draudikas neturi atlyginti specialiosios paskirties transporto priemonės padarytos žalos, kai žala padaryta specialiajai transporto priemonei ne dalyvaujant eisme, o tiesiog atliekant savo funkcijas.
Draudikai įsitikinę, kad minėtu atveju žalą nulėmė ne pati transporto priemonė, o kitas padidinto pavojaus šaltinis – žoliapjovės mechanizmas, todėl to negalima traktuoti kaip eismo įvykio.
Anksčiau nepasitaikė
AB „Kelių priežiūra“ Išorinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Čekavičienė nustebo, kad draudikas nurodytoje situacijoje atsisakė padengti nuostolius.
– Tokių atvejų, kad kelininkų technika padarytų nuostolių, pasitaikę ne kartą, – aiškino G. Čekavičienė. – Tačiau visuomet jie būdavo atlyginami ir mes nuo atsakomybės nebėgame. Iki šiol nesame girdėję, kad draudikai atsisakytų kompensuoti kelininkų transporto padarytą žalą.
Labai apgailestaujame dėl situacijos, kurią patyrė jūsų rajono gyventojas. Visus įvykio dokumentus perdavėme AB , , Kelių priežiūra“ civilinės atsakomybės draudėjui, kuris per 30 dienų turi priimti išvadą arba informuoti apie tyrimo eigą.
V. Melninko konflikto su ADB „Compensa“, traktorių apdraudusia transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atomazga, ko gero, paaiškės tik teisme. Bet kokiu atveju tikimės, kad sūdaviškiui žala bus kompensuota – jei ne iš transporto priemonės, tai iš pačios kelininkų įmonės civilinės atsakomybės draudimo.
Per sunkus klausimas
Vis dėlto visą laiką, rengiant šį rašinį, ramybės nedavė vienas klausimas: kodėl keliu važiuojantis ir kelkraštyje žolę pjaunantis traktorius galėtų būti traktuojamas kaip specialioji transporto priemonė, nedalyvaujanti eisme, nors turi tiesioginį kontaktą su kitais eismo dalyviais? Todėl klausimą išsiuntėme visoms eismo saugumu šalies keliuose besirūpinančioms institucijoms. Automobilių kelių direkcijos atstovams šis klausimas pasirodė per daug sudėtingas ir jie atsisakė komentuoti motyvuodami, kad yra atsakingi už infrastruktūros įrengimą, o dėl teisės aktų išaiškinimo patarė kreiptis į Susisiekimo ministeriją.
Skandalų dėl naujo ministro poelgių krečiamos Susisiekimo ministerijos atstovai, matyt, vis dar svarsto, kokiai kategorijai priskirti kelininkų traktorių.
Į mūsų klausimą iškart išsamiai atsakė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys. Jis neabejojo, kad keliu važiuojantis ir žolę pjaunantis traktorius dalyvauja eisme, o jo vairuotojas, kaip ir bet kurios kitos transporto priemonės vairuotojas, yra eismo dalyvis.
Kai rašinys buvo parengtas spaudai, gavome ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininko Ryčio Vosyliaus atsakymą. Jis teigė, kad Kelių eismo taisyklių 1 punkte sakoma, jog jos nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi bet kuriuo keliu važiuojantis ir žolę pjaunantis traktorius dalyvauja eisme.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.