Kaimyninėje savivaldybėje gyvūnais rūpinasi jauna asociacija

Eglė MIČIULIENĖ

Nors žiema kol kas neįprastai šilta, negali tikėtis, kad šalčiai visai nebeateis. Šaltasis metas ypač sunkus beglobiams gyvūnams.


Sutartis – su asociacija

Vilkaviškio rajone šunų ir kačių prieglaudos nėra ir niekad nebuvo, tad gatvėmis ėmus slampinėti kokiam keturkojui nelaimėliui, žmonės pradeda skambinti į seniūnijas. Šios kviečiasi marijampoliečių VšĮ „Mindraja“ ir už kiekvieną sugautą bei išgabentą šunį, rečiau – katiną moka nustatytą nemenką įkainį.

O štai kaimyninėje Kazlų Rūdos savivaldybėje šį spalį pasirašyta pirmoji rezervuotų pirkimų sutartis su gyvūnų mylėtojų asociacija „Keturkojo draugas“. Ši asociacija savivaldybėje teiks kačių sugavimo, nuvežimo, kastracijos (sterilizacijos), gydymo ir paleidimo į jų gyvenamąją vietą paslaugas.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška teigė, jog šią vasarą paslaugų teikimo sutartį su VšĮ „Mindraja“ nutraukusi savivaldybė ieškojo humaniškai su gyvūnais dirbančios organizacijos. Tam tinkama pasirodė šių metų pradžioje įsikūrusi asociacija „Keturkojo draugas“. Paslaugų teikimo sutartis su ja pasirašyta trejiems metams.

– Dėl šunų kol kas sudarinėjame sutartis su VšĮ „Penkta koja“. Sumokame jiems už gyvūno paėmimą globai, bet ne už karantino ar utilizavimo paslaugas, – kalbėjo M. Varaška.


Asociaciją įkūrė trise

„Keturkojo draugą“ įkūrė trys Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojos: Agnė Kukanskytė, Jurga Kvietkauskienė ir Eglė Jurkšienė.

– Visuomet mylėjome gyvūnus, tik pagelbėdavome jiems pavieniui. Asociaciją įkūrėme šiemet vasarį. Kol neturėjome patalpų, beglobiai laikinai glausdavosi kurio nors savanorio namuose, įmonė „Diltrus“ leido naudotis turimais voljerais. Rugsėjo pradžioje įsikėlėme į patalpas, kurias gauti mums padėjo rajono meras. Tokia asociacija – pirma Kazlų Rūdoje, – pasakojo A. Kukanskytė.

Jos pačios istorija su beglobiais gyvūnais prasidėjo prieš keletą metų, kai po savo namų langu mergina rado sužalotą gal poros mėnesių katytę. Nuvykus į veterinarijos kliniką Kaune paaiškėjo, kad sulaužyti katės dubens kaulai, kojos.

– Operacija kainavo brangiai, gydymas truko ilgai, tad per socialinius tinklus rinkau pinigus. Padėjo ir Kaune esanti VšĮ „Katino svajonė“. Katė išgyveno, pasveiko, dabar ji pas mus gyvena jau ketveri metai“, – pasakojo Agnė.


Rado išdarkytu kailiu

„Keturkojo draugo“ priglobti katinai įkurdinti Šilumos tinklų įmonės patalpose. Jos nedidelės, tačiau asociacijos narės tikisi, jog ilgainiui bus rastos geresnės sąlygos.

Šiuo metu turimose patalpose gyvena devyni katinai. Penki iš jų įkurdinti bendrojoje erdvėje, yra jau nukirminti, sterilizuoti, paskiepyti ir atbuvę karantino laikotarpį.

Mažesnis kambarėlis – karantino zona, čia šiuo metu įkelti trys nedideli pūkuoti kačiukai.

Dar viena katė glaudžiasi kitoje vietoje, jau minėtos įmonės patalpose, bet netrukus irgi atkeliaus į bendrąją zoną. Šią katę žmonės rado dėžėje, paliktoje autobusų stotelėje. Katytės kailis buvo išdarkytas, išskutinėtas lopais. Iš pradžių moterys pamanė, kad katė kuo nors serga, bet veterinarijos specialistai paaiškino, jog iš gyvūnėlio kažkas greičiausiai pasityčiojo.

Priglaustų kačių charakteriai – labai skirtingi. Pavyzdžiui, iš laukų atvežta Širšė yra pikta ir žmonių artyn neprisileidžia. Tuo tarpu vienos vados Bagyra ir Mikis, gal trejeto mėnesių kačiukai – tikras švelnumo įsikūnijimas.


Sterilizuoja ir paleidžia

„Keturkojo draugo“ globojamas kates lanko vietiniai savanoriai. Jie sutvarko patalpą, pašeria augintines, pažaidžia su jomis.

Tuo pat metu per socialinius tinklus gyvūnėliams ieškoma naujų namų. Trys katės neseniai iškeliavo pas naujus šeimininkus.

Gyvūnų mylėtojus džiugina plintanti graži „mada“ paimti gyvūną iš prieglaudos, o ne pirkti kilmingą. Asociacijos narės pastebi, kad priglaustinukai būna meilesni, labiau atsidavę žmogui.

Vis dėlto ne visoms katėms pavyksta rasti namus. Kazlų Rūdos savivaldybei skyrus lėšų asociacija dalyvauja programoje „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“. Jos tikslas – humaniškai mažinti benamių kačių skaičių, stabdant jų dauginimąsi. Programa skirta sulaukėjusioms katėms, kurios yra prisitaikiusios gyventi lauke ir neturi šansų rasti naujų šeimininkų.

Spalio ir lapkričio mėnesiais startavo programa „Senjorų gyvūnų sterilizacija ir kastracija“.

– Tai labai aktualu, nes ne visi senjorai šiam reikalui turi pinigų. Žmonių, kurie registravosi su pensininko pažymėjimais, gyvūnai buvo sterilizuojami (kastruojami) nemokamai. Susidomėjimas buvo tikrai labai didelis, – pasakojo A. Kukanskytė.


Tariasi su prieglaudomis

Kol kas asociacija neturi sąlygų laikyti šunis. Atsiradus benamiam šuneliui, jis laikinai priglaudžiamas jau minėtos įmonės voljere. Ir šiuo metu ten įkurdintas kažkieno iš namų išvytas maždaug dešimties metų vilkšunio mišrūnas.

Dar viena neseniai miške rasta kalytė laikinai apsigyveno pas vieną iš komandos narių.

Vasarą „Keturkojis draugas“ buvo priglobęs mišrūnę kalę, kuri dar ir atsivedė penkis šuniukus. Visi jie buvo išdalyti: šuniukai – į skirtingus Lietuvos miestus, o motina iškeliavo net į Daniją.

– Šunelius „sučipavome“, naujiems savininkams perdavėme su sutartimis, kurios yra lyg ir įpareigojimas šeimininkui. Jose surašyta ir visa apie keturkojį turima informacija, – pasakojo Agnė.

Asociacijos nariai turi planų ateityje plėstis, ieškoti galimybės dirbti ir su šunimis, bet kol kas viskam trūksta lėšų. Tad pasibaigus karantinui ir neatsiradus naujam šeimininkui, dėl tolimesnės šunų priežiūros tariamasi su gyvūnų prieglauda „Lesė“ ir VšĮ „Penkta koja“.