Savo istorijomis pasidalijo emigrantai

Prisiminti išvykusius ir pakviesti sugrįžti… Bardo Gedimino Storpirščio daina ir kraštiečio poeto Kazio Bradūno žodžiais apie gimtinę pradėtas Pasaulio lietuvių metams skirtas Vilkaviškio viešosios bibliotekos renginys teigė: „Visi mes esame vienos tėvynės vaikai.“

„Tikriausiai žmogaus prigimtyje užkoduota ieškoti savo kelio, siekti, eksperimentuoti, atrasti savo svajonę. Keliai ir būdai tam yra skirtingi ir tikriausia pats geriausias rezultatas būna tada, kai žmogus pirmiausia atranda pats save“, – renginio moto nuskambėjo šiuose bibliotekos direktorės Vilijos Gilienės žodžiuose.

Tų kelių paieškos ir seniau, ir dabar į svečias šalis išveda nemažai mūsų tautiečių. Priminusi ne vieną garbų kraštietį, į gimtinę grįžusį savo darbais, žodžiais, kūryba, mintimis, renginio vedėja Gitana Pumerytė-Vosylienė kalbino jaunus žmones, jau spėjusius paragauti emigranto duonos, o dabar ateitį sėkmingai kuriančius savame krašte.

Savo emigracijos istorijomis pasidalijo „Irmos pasaką“ sukūrusi (siuva išskirtinio dizaino lėles, drabužius vaikams, pieštukines, kuprines ir kt.) Irma Juodviršienė, Stirniškių kaime šilauogių ūkį puoselėjantis Audrius Meseckas, idėjiniais emigrantais savo šeimą vadinanti kultūros darbuotoja, senelių vienkiemį etnografine sodyba baigianti paversti Irma Kalvaitytė-Lišauskienė ir Neringa Pangonytė, kurią per gyvenimą veda vidinis šauksmas „noriu daugiau“ ir kuri visiems norintiems bei siekiantiems pokyčių sukūrė mokymų programą bei klubą Marijampolėje.

„Ir ten labai gerai galima gyventi, ir čia“, – sakė daugiau ar mažiau metų užsienyje praleidę jauni žmonės, bet į gimtinę juos parvedė noras būti su šeima, savojo krašto ilgesys. O A. Meseckas taip ir sakė, kad dar prieš išvykdamas į užsienį planavęs ten uždirbtus pinigus investuoti į savo ūkį Lietuvoje.

Renginyje dalyvavęs rajono meras Algirdas Neiberka pasidžiaugė įkvepiančiomis sugrįžusiųjų istorijomis. Jos – kaip paskata kitiems savo laimės kelių neieškoti kažkur tolybėse, o tiesti juos čia, savame krašte, kuriuo, pasak mero, turėtume dažniau pasididžiuoti, nes tikrai yra kuo.

Savo gyvenimo istorija – programa, supinta iš dainų, poezijos ir teatrinių monologų, – pasidalijo renginio svečias bardas G. Storpirštis. Ne vieną šypseną sukėlęs pasirodymas buvo tarsi šventinė dovana susirinkusiesiems, kurių nemažą dalį sudarė rajono bibliotekininkai, metams baigiantis pakviesti pabūti drauge, pabendrauti.