Vėjaraupių bangos išguldo kolektyvus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Praėjusiais metais mūsų rajone užfiksuotas vėjaraupių protrūkis. Medikai įspėja, kad ši liga gali baigtis nemaloniomis komplikacijomis.

Sergamumas išaugo

Vyriausioji Marijampolės apskrities epidemiologė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Loreta Radzevičienė informavo, jog mūsų rajone per praėjusius metus užfiksuota neįprastai daug susirgimų vėjaraupiais. Sergančiųjų kiekis, palyginti su ankstesniais metais, išaugo tris kartus. Nors šia liga dažniausiai serga mažesni vaikai, tarp susirgusių buvo ir suaugusiųjų.

Kodėl taip išaugo vėjaraupiais sirgusiųjų skaičius, paaiškinti sunku. Tačiau, anot epidemiologės L. Radzevičienės, šiai ligai būdingas „bangavimas“: sergamumas tai pakyla, tai vėl sumažėja. Tad pernykščiai rezultatai visai nereiškia, kad toks jis išliks ir šiais metais.

Baugina komplikacijos

Ko gero, daugelis rajono gyventojų vėjaraupiais persirgo vaikystėje ir iš to laiko jokių ypač nemalonių prisiminimų nelikę, nebent apie buvusias žalias dėmeles ant viso kūno. Beje, ne vienas gali parodyti didesnį ar mažesnį randelį, likusį nuo išopėjusios vėjaraupių pūslelės.

Tačiau tiek pirminėje, tiek antrinėje sveikatos priežiūros grandyje dirbanti pediatrė Kristina Kubilienė sakė, kad jai tekę matyti ir kur kas sudėtingesnių atvejų, kai vėjaraupiai komplikavosi į plaučių uždegimą, bronchitą, ausų uždegimą. Ši liga gali sukelti ir nervų sistemos pažeidimų, tačiau gydytojos K. Kubilienės praktikoje tokių atvejų nepasitaikė.

Didesnė komplikacijų rizika gresia kūdikiams. Be to, į rizikos grupę patenka ir nėščiosios bei vaikystėje šia liga nepersirgę suaugę asmenys.

Vėjaraupiai itin baugina suaugusiuosius. Ligą sukeliantis virusas – ypač lakus, todėl susirgus šeimos ar kolektyvo nariui išvengti užkrato vargu ar pavyks. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje vėjaraupiais perserga net 15 tūkstančių žmonių.

Lakus virusas

Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Ligos inkubacinis laikotarpis – 21 diena, todėl po kontakto su sergančiuoju situaciją reikėtų stebėti apie tris savaites.

Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti 1–2 dienas prieš prasidedant bėrimams ir jie būna panašūs į peršalimo: pakyla temperatūra, sumažėja apetitas, atsiranda galvos skausmas. Vis dėlto vėliau atsiradus kūno bėrimams paaiškėja, kokia liga užklupo.

Anot K. Kubilienės, anksčiau buvo galima stebėti šio susirgimo sezoniškumą. Dažniausiai vaikai sirgdavo žiemą. Tačiau šiltėjant klimatui sezoniškumas nyksta ir vėjaraupiais sergančių ligoniukų pasitaiko net liepą ar rugpjūtį.

Vis dėlto daugiausiai jų būna tuomet, kai vaikai grįžta į masinio susibūrimo vietas – mokyklas ar darželius. Jei grupėje arba klasėje atsiranda vėjaraupiais sergantis vaikas, šia liga kolektyvas užsikrečia kone 100 procentų. Dažniau suserga tie vaikai, kurie yra imlūs infekcijoms.

Žaliai neteplioja

Gydytoja K. Kubilienė įspėja, jog susirgusio vėjaraupiais vaiko jokiu būdu negalima vesti į kolektyvą. O registruojantis pas gydytoją taip pat vertėtų informuoti apie ligą ir suderinti laiką, kad gydymo įstaigoje tuo metu būtų kuo mažiau pacientų.

Vėjaraupius sukeliantis virusas aplinkoje išsilaiko neilgai, nes jis jautrus ultravioletiniams spinduliams, todėl lauke greitai žūva. Didesnė tikimybė užsikrėsti yra uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama lašeliniu būdu per orą, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant spuogelius.

Daugelis mano, jog persirgęs vėjaraupiais daugiau jais nebesusirgs, nes įgis imunitetą šiai ligai. Tačiau pasitaiko atvejų, tiesa, retai, kai apsergama dar kartą.

Specialių vaistų nuo vėjaraupių nėra. Ši liga gydoma simptomiškai vaistais nuo karščiavimo, bėrimo, kitų simptomų. Nors daugelis iš vaikystės turi nuotraukų, kai buvo išteplioti briliantine žaluma, dabar šis gydymo metodas nebetaikomas. Šiais laikais pūslelės tepamos preparatais, kurie ne taip dirgina, yra švelnesni ir veiksmingesni, padeda slopinti uždegimą odoje.

Kadangi vėjaraupių bėrimas sukelia niežulį, spuogelius reikėtų tepti specialiomis raminančiomis priemonėmis, pvz., tokį poveikį turinčiomis putomis ar antiseptiniu geliu, kurių sudėtyje yra levandų ir ramunėlių ekstraktų.

Jeigu vaikas intensyviai kasosi, spuogelių vietose gali susiformuoti sunkiai gydomi randai. Tokių neretai lieka ant veido.

Galima pasiskiepyti

Be to, nuo vėjaraupių galima pasiskiepyti ir ligos išvis išvengti. Nors vakcinacijos nuo vėjaraupių mastai dar nėra dideli ir vis dar pasitaiko nemažai šių susirgimų, tai itin populiarėjanti prevencinė priemonė. Tiesa, skiepai nėra įtraukti į privalomąjį vaikų skiepų kalendorių ir yra mokami. Imunitetui susidaryti reikalingos dvi skiepų dozės dviejų mėnesių periodu.

Nors vakcina nuo vėjaraupių nėra pigi, gydytoja K. Kubilienė patartų tėvams įvertinti grėsmę bei dėl ligos kylančius nepatogumus.

– Vėjaraupiai net tik gali sukelti įvairių komplikacijų, bet ir netrumpam laikui sutrikdo vaiko gyvenimo ritmą. Ligonis privalo gydytis namuose ir neiti į kolektyvą bent dvi savaites, nes net išnykus bėrimui dar 5 dienas nešiojamas užkratas ir galima užkrėsti kitus, – aiškino K. Kubilienė. – Netgi jei vaikas jaučiasi gerai, jis privalo būti izoliuotas.

Gydytoja sakė turėjusi atvejų, kai vaiko vėjaraupiai sugriovė tėvų suplanuotas poilsines keliones. Nors jis jautėsi gerai ir tėvai nutarė atžalą vežtis drauge, pamatę bėrimus aerouosto darbuotojai atsisakė vaiką įleisti į lėktuvą.

Todėl K. Kubilienė siūlytų vaikus skiepyti nuo vėjaraupių. Daugėjant pasiskiepijusiųjų, bendruomenėje mažėja tikimybė kilti šios ligos protrūkiui.