Poras tuokiančios specialistės gaudys užsieniečius pažeidėjus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors salėje, kurioje iki šiol buvo tuokiamos rajono gyventojų poros, jau kuris laikas vyksta remontas, rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojoms darbų netrūksta. Besikeičiant įstatymams ir laisvėjant žmonių požiūriui, valdininkėms tenka spręsti vis naujas problemas.

Neįprastos funkcijos

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Žydrūnė Blauzdžiūnienė prisimena ne tokius senus laikus, kai rajono gyventojų santuokos su užsieniečiais dar buvo retenybė. Tačiau dabar nieko nebestebina ne lietuviškai per vestuves tarpusavyje bendraujančios poros, o skyriaus darbuotojoms dokumentus tenka pildyti įvairiausiomis kalbomis.

Neseniai pasikeitus vienam iš Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo straipsnių, poras tuokiančioms specialistėms pridėta ir visai neįprasta funkcija. Jos turi įsitikinti, ar besituokiantis užsienietis nepažeidė migracijos taisyklių, ir sulaikyti pažeidėją, kol atvyks pareigūnai.

– Anksčiau santuokas registruojantys darbuotojai neprivalėdavo tikrinti, ar prašymą tuoktis pateikęs ne Lietuvos pilietis mūsų valstybėje yra teisėtai, – aiškino Ž. Blauzdžiūnienė. – Užsienietis tiesiog pateikdavo pasą ir mes patikrindavome, ar dokumentas galiojantis. To visiškai pakakdavo. Dabar turime įsitikinti, kad užsienietis turi teisę būti Lietuvoje, patikrinti jo vizą, o kilus įtarimų kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Žodžiu, ieškome migracijos režimo pažeidėjų.

Tikrina vizas

Naujasis įstatymas susijęs tik su Europos Sąjungai (ES) ir Europos laisvajai rinkai nepriklausančių šalių piliečiais, tad „sekti“ reikia ne visus užsieniečius. Tačiau pastaruoju metu vis daugėja santuokų su Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos piliečiais, kurių dokumentams šis reikalavimas taikomas. Taigi, neseniai vyrą su Ukrainos piliete ir vilkaviškietę su ukrainiečiu tuokusios Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos siuntė raštą į Pagėgių pasienio rinktinę, kad gautų atsakymą, ar minėti užsieniečiai turi teisę būti Lietuvoje.

Sudėtingiausia sukontroliuoti tų šalių, kurios nepriklauso ES, bet yra su Lietuva įteisinusios bevizį režimą, piliečius. Mat jie Šengeno erdvėje turi teisę būti ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Tad Civilinės metrikacijos skyriaus specialistės privalo suskaičiuoti, kada jaunikis ar nuotaka įvažiavo į mūsų šalį ir kada sukaks laikas išvykti.

Dažniausiai prašymą tuoktis padavę bevizio įvažiavimo teisę turintys užsieniečiai iki vestuvių privalo grįžti į savo tėvynę, kad nepažeistų mūsų šalies migracijos įstatymų. Taigi juos tuokiančioms specialistėms reikia sukontroliuoti visas vizitų į Lietuvą datas.

Tačiau yra naujovių, kurios palengvina santuokų registravimą su užsieniečiais, mat priimtas reglamentas supaprastina kai kurių dokumentų tarp ES valstybių pateikimą. Iš užsieniečių reikalaujama dokumentus išversti į lietuvių kalbą, tačiau nebereikia apostilės – konsulinio dokumentų patvirtinimo.

Lyties įrašų nekeičia

Vis dažnėja atvejų, kai į Civilinės metrikacijos skyrių kreipiasi translyčiai asmenys, norintys pasikeisti dokumentus. Neseniai atvykusi mergina pateikė medicininius dokumentus, kad jai atlikta lyties keitimo operacija ir gydymas hormonų terapija. Nors atrodo ir jaučiasi kaip moteris, jos dokumentuose įrašytas vyriškas vardas ir pavardė.

Mūsų šalyje civilinės metrikacijos specialistai turi teisę žmogaus prašymu keisti vardą ir pavardę, tačiau tik atitinkančius jo lytį. Deja, lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turintis sureguliuoti įstatymas Lietuvoje dar nepriimtas, todėl civilinės metrikacijos įstaigos neturi teisinio pagrindo translyčių asmenų prašymu pakeisti įrašus civilinės būklės aktuose.

Norėdami, kad būtų pripažinta jų lytinė tapatybė, translyčiai asmenys privalo kreiptis į teismą. Tik gavus teismo sprendimą galima keisti įrašus dokumentuose.

Tėtis po tėčio

Nors akivaizdu, jog kai kuriuos įrašus dokumentuose pakeisti labai sudėtinga, įrašyti kitą vaiko tėvą labai paprasta. Tereikia, kad iki tol dokumente buvęs vyras teisme pripažintų sutinkąs būti išbrauktas, o naujasis pretendentas – įrašytas. Civilinės metrikacijos skyriaus specialistėms vieno mažojo rajono gyventojo gimimo liudijime tėtį teko keisti jau tris kartus. Ir nežinia, ar pastarasis kartas jau paskutinis.

Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiajai specialistei Laimutei Mockaitienei rūpestį kelia tai, kad vyrai dažnai labai lengvabūdiškai sutinka būti svetimo vaiko tėvu, nesusimąstydami apie ateityje galinčias kilti pasekmes. Tokių „atsitiktinių“ tėčių labai padaugėjo priėmus įstatymą dėl išmokų, kurios mokamos tik tuo atveju, jei dokumentais įteisinta tėvystė.

Norinčios išmokas gauti mamos nesunkiai prisikalbina pažįstamus vyrus ar net giminaičius, kad šie sutiktų tapti „dokumentiniu“ vaiko tėvu. Dažniausiai toks „tėvas“ su vaiku visiškai nebendrauja, o motina nei išlaikymo, nei kitų tėvui priklausančių pareigų iš jo nereikalauja. Pasitaikė atvejų, kai moterys prašė išbraukti „tėvą“ iš dokumentų, mat šis tik trumpam sutikęs „paskolinti“ savo vardą ir pavardę dėl išmokos. Tačiau atsisakyti tėvystės galima tik teismo keliu.

Specialistės įspėja, jog ateityje tokia „tėvystė“ gali turėti nelauktų pasekmių, mat ne kartą tekę tapti įvairių šeimų dramų liudininkėmis, kai tik iš archyvinių dokumentų sužinoma apie turimus vaikus. Paprastai taip nutinka tada, kai prireikus paveldėti turtą tenka kreiptis archyvinių dokumentų. Būna ir atvirkštinių atvejų, kai visą gyvenimą su tėvu bendravę vaikai po jo mirties sužino, kad dokumentuose jie neegzistuoja.

Todėl Civilinės metrikacijos skyriaus specialistės patartų labai atsakingai tvarkyti dokumentus. Kiekvienas įrašas civilinės būklės aktuose yra labai svarbus.