Tekstilės parodoje atskleidžiama lietuviška tapatybė

Toma BIRŠTONĖ

Vilkaviškio kultūros centre pirmadienį buvo atidaryta respublikinė tekstilės meno darbų paroda „Pradžioje buvo ženklas…“. Ji išsiskiria tiek autorių gausa, tiek tematine ir stilistine įvairove. Nuo senų laikų simboliai, ženklai, ornamentai turi ne tik estetinę funkciją – jie atspindi tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį bei reiškinius.

Keliavo po užsienį

Parodos atidaryme kalbėjusi Vilkaviškio kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė pasakojo, kad mintis atidaryti šių darbų parodą gimė maždaug prieš metus. Pamatę darbus Prienų kultūros centre, vilkaviškiečiai kultūrininkai buvo labai sužavėti, todėl nusprendė, jog tekstilės gaminiai turi būti eksponuojami ir pas mus. Beje, šie tekstilės darbai demonstruojami ne tik Lietuvoje, bet keliauja ir į užsienio šalis. Baltų ženklais paremta tekstilės darbų paroda buvo eksponuojama Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Kaliningrado srityje (Rusijoje).

Parodą sudaro dvylikos autorių darbai. Apsilankyti Vilkaviškyje ir savo darbus pristatyti mūsų rajono žmonėms galėjo tik trys Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus tekstilininkių sekcijos narės: Birutė Sarapienė, Danutė Valentaitė ir Liucija Banaitienė. Prisiminta, kad menininkės prieš keletą metų Vilkaviškyje buvo surengusios ne tik savo darbų parodą, bet ir kūrybines dirbtuves.

Įvairios technikos

Pasak autorių, surinkti darbus į parodą buvo sudėtinga, nes kiekviena ekspozicija turi tam tikrus reikalavimus. Dažnai pasitaiko, kad meno darbai neatitinka keliamų kriterijų. Kiekvienos autorės darbas sukurtas skirtinga technologija: vienos tekstilininkės audė staklėmis, kitos pasitelkė skaitmenines technologijas. Meno kūriniuose gausu baltų ženklų, nes jie – tai tarsi tautos palikimas. Stilizuotai vaizduojami senieji baltų simboliai ir ženklai: svastika, kryžius, ratas ir kiti. Jie įvairiuose šiuolaikiniuose kontekstuose įgauna kitą istorinę, socialinę ar politinę prasmę.

„Mums gimė idėja, jog reikia atsigręžti į lietuvių tautos šaknis, o ypač į baltų ženklus. Čia yra tik dalis mūsų darbų, nes per ketverius metus kiekviena tekstilininkė jų sukūrė bent po 3–4“, – kalbėjo B. Sarapienė.

Pasak menininkių, paroda yra vertinama ir lankoma, nes kiekviena kūrėja į darbus pasižiūri kitaip, moterys yra pamėgusios skirtingas atlikimo technologijas. Vienu pagrindinių akcentų parodoje galima laikyti B. Sarapienės kūrinį „Pamesta… ar atrasta“. Pirštinės formos darbas atliktas vėlimo technika, o didžiausias dėmesys skiriamas formų geometriškumui ir jų išryškinimui.

Išgąsdino svastika

Daugiausia diskusijų kėlė Liucijos Kudžmienės darbas „Sugrįžimas“. Jis atliktas origamio technika, tik vietoje popieriaus naudojamas audinys. Kūrinyje daug baltų kilmės ženklų, o vienas iš jų yra panašus į nacistinės Vokietijos svastiką. Tikrai ne visi žmonės žino, jog tai pasaulyje paplitęs saulės ženklas.

„Kai mūsų darbai buvo eksponuojami Varšuvoje, parodoje apsilankęs ambasadorius liepė nukabinti aštuonis darbus. Pasak jo, dėl netinkamų ženklų, ypač dėl svastikos. Manau, jog ir ambasadorius nežinojo, jog tai yra iš indoeuropiečių atkeliavęs ženklas“, – svarstė L. Banaitienė.

Zina Dargienė pasitelkė šiuolaikines technologijas ir darbą atliko moderniai. Pagal kiekvieno žmogaus gimimo datą kompiuteryje buvo sudaromas piešinys langeliais, paskui menininkė visą šį vaizdą perkėlė ant medžiagos.

Parodoje demonstruojami ir tradiciniai audėjų darbai, nuausti staklėmis. Žinoma, yra ir išskirtinių – vienas iš jų atliktas batikos technika, tik vietoje dažų naudotas karštas vaškas, o ant viršaus vėlimo adata išbadyti baltiškieji ženklai iš vilnos.

Pasak autorių, eksponuojamuose darbuose užkoduoti vaizdiniai kviečia lankytoją surasti besiskleidžiančias baltiškųjų ženklų interpretacijas ir pažvelgti į juos šių dienų žmogaus akimis.

Paroda Vilkaviškio kultūros centre veiks iki kovo 2 dienos.