Per šilta žiema kelia pavojų pygliuočiams

Eglė MIČIULIENĖ

Miškininkai sunerimę: spygliuočius naikina kaip niekad anksti suaktyvėję kenkėjai.

Puola spygliuočius

Žiema šiemet buvo ypatinga. Džiaugėmės neužpustytais keliais, šiltu oru ir mažesnėmis šildymo išlaidomis.

Deja, tokiais orais nesidžiaugia miškininkai. Ir ne tik dėl to, kad tokiu oru į miškus įvažiuoti sunku. Bėda, kad šilta žiema buvo palanki ir įvairiems kenkėjams.

Miškininkystės specialistai su nerimu stebi situaciją spygliuočių miškuose. Paprastai medžių kenkėjai suaktyvėja vėlyvą pavasarį, tačiau šiemet, panašu, jie liko aktyvūs visą žiemą.

Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Liudvikas Puskunigis sakė, jog spygliuočius džiovina kinivarpoms priskiriami vabaliukai – žievėgraužiai.

Po žieve įsitaisę vabalai išgraužia takus, į kuriuos įsimeta grybas. Jo apniktas medis ima berti spyglius ir galiausiai nudžiūsta.

Silpną puola greičiau

Anot L. Puskunigio, anksčiau nuo kinivarpų daugiausiai kentėjo eglynai. Šiuos medžius puola liemenų žievėgraužiai, kitaip vadinami tipografais. Kad kuo anksčiau nustatytų galimą kenkėjų generacijos intensyvumą, miškininkai stato gaudykles su feromonais, stebi, kiek žievėgraužiai išplitę, ir ruošiasi sanitariniams kirtimams.

– Pirma žievėgraužių generacija paprastai prasideda balandžio mėnesį, antra – po poros mėnesių, birželį. Tai būna akivaizdu iš ruduoti pradedančių medžių. O šiemet eglės ėmė džiūti vidury žiemos. Prapjovę žievę radome gyvus tipografo vikšrus, nors šiuo metu jie dar neturėjo būti išsiritę iš kiaušinėlių. Tad panašu, kad galime sulaukti ir trijų žievėgraužio generacijų“, – pasakojo L. Puskunigis.

Jei kenkėjų nedidelis kiekis, medis nuo jų ima gintis sakais: juose įklimpusios kinivarpos žūsta. Tačiau augalų vegetacija šiuo metu nevyksta ir medžiams apsiginti sunku.

Apskritai eglėms šylantis klimatas nepalankus. Šie medžiai mėgsta šaltesnį ir drėgnesnį orą. Tačiau vasara buvo karšta, sausa, ir medžiai susilpnėjo. O silpną augalą greičiau puola ligos ir kenkėjai.

Užpuola viršūnę

O štai pušis vis dažniau skriaudžia viršūninis žievėgraužis.

– Anksčiau pusamžės pušys džiūdavo nebent nuo šakninės pintainės – šaknis naikinančio grybo, drugio verpiko ar dėl kokių itin prastų oro sąlygų, sausros. O viršūninis žievėgraužis nebuvo paplitęs. Bet dabar, keičiantis ir šiltėjant klimatui, šie kenkėjai vis dažniau užpuola pušynus. Viršūniniai žievėgraužiai atkeliavo iš pietų ir plinta vis plačiau, – sakė L. Puskunigis.

Užpuolus šiam vabalui medžio liemuo atrodo gražus ir žalias, bet ima džiūti viršūnė. Pušų spyglių rudavimo pradžia rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta pasiekė suaugusio vabalo stadiją

Iš pradžių nugelsta viena kita pušis, bet vėliau, išplitus antrai viršūninio žievėgraužio generacijai, per pačią vegetaciją spygliuočiai žūsta dideliais plotais. Įlindęs po plonos šakelės žieve vabalas graužia takus, deda kiaušinėlius, o iš paskos plinta grybas. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai ir nebevykstant fotosintezei medis miršta.

Svarbu pastebėti laiku

Deja, anot miškininkystės žinovo, medžių apsaugai nuo žievėgraužių veiksmingų insekticidų nėra. Padeda tik laiku vykdomi sanitariniai miško kirtimai.

Medį nukirtus laiku didelė dalis kamblinės medienos dar bus išsaugota. Uždelsus nukirsti pažeistus medžius labai sparčiai blogėja medienos kokybė – medis pamėlsta, vystosi puvinys. Šiltuoju laiku nuo lajų džiūvimo pradžios per trumpą laiką stiebų mediena per kelias savaites gali virsti malkine. Tačiau blogiausia, kad suvėlinus kirtimus jaunos kartos vabaliukai išplinta į sveiką mišką, sudarydami žievėgraužių plintančius židinius.

– Dėl to miškų savininkai turi būti labai atidūs ir stebėti, ar medžiai neapnikti žievėgraužių. Neužtenka kartą ar du per metus apsilankyti savo miške. Taip, kaip ūkininkai važiuoja apžiūrėti laukų, taip ir miško savininkas turi nuvykti į savo plotus ir apeiti juos bent kas porą savaičių. Juk įdomu, smagu pabūti gamtoje, pasidairyti, pakvėpuoti grynu oru. Gerai pažiūrėti ir į kaimyno miško pusę – gal ten ima veistis kokie kenkėjai. O pastebėjus džiūstančius, rundančius medžius reikia pranešti specialistams, pasikonsultuoti ir kuo greičiau organizuoti sanitarinį kirtimą, – kalbėjo L. Puskunigis.

Miškininkai pabrėžia, kad žievėgraužių apniktų medžių iškirtimas nėra miško naikinimas – pažeisti medžiai tikrai nebegalės augti ir nudžius. Tačiau laiku juos iškirtus ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą miškuose.