Medžius kirsti leido tada, kai juose neperi laukiniai paukščiai

Eglė MIČIULIENĖ

Jeigu šiuo metu susiruošėte genėti ir kirsti medžius, pirmiausiai verta pasidomėti naujais reikalavimais: jei medis niekam nekelia pavojaus, pjūklą greičiausiai teks pasidėti iki rugpjūčio 1 dienos.

Saugotini – ir kieme

Šiemet sausį pasikeitusi saugotinų medžių genėjimo bei kirtimo leidimų išdavimo tvarka atnešė įvairių naujovių.

Pirmiausiai reikėtų prisiminti, kas yra saugotini medžiai. Jau antri metai, nuo 2018 m. liepos 1-osios, įsigaliojusi tvarka, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste augantys didesnio kaip 20 cm ir ne mieste augantys didesnio kaip 30 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, liepos beržai, pušys, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos ir maumedžiai laikomi saugotinais, ir juos genėti ar pašalinti reikalingas specialisto leidimas. Jis duodamas tada, kai želdinys apimtas puvinio ar kelia pavojų žmonėms, pastatams.

Kitu atveju, t. y. norint nupjauti sveiką ir niekam pavojaus nekeliantį medį, reikia už jį susimokėti pagal nustatytus želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Jie skiriasi priklausomai nuo medžio rūšies: pavyzdžiui, beržo, pušies ar liepos įkainis yra 6 Eur už 1 cm matuojant metro aukštyje, ąžuolas įkainotas – 9 Eur už cm, o gluosnis – 3 Eur.

Be to, miesto centre žaliuojantis medis bus įvertintas triskart brangiau nei augantis miesto pakraštyje ar kaimo vietovėje.

Visus vaismedžius, gluosnius, tuopas, drebules, egles ir kitus saugotinais nepripažintus medžius privačiose namų valdose ir toliau galima kirsti bei genėti be jokio leidimo.

Reikės ir nuotraukos

Viena iš esminių šiais metais aplinkos ministro patvirtintų naujovių – draudimas medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui.

Kitais atvejais minėtu laikotarpiu norint kirsti želdinį privaloma pateikti eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažymą, kad kertamame ir (ar) genimame medyje bei greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių.

Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos. Nauja ir tai, kad dabar susiruošusieji kirsti medį su prašymu turi pateikti ir medžio nuotrauką, kurioje būtų aiškiai matyti želdinio pažeidimo vieta ir dėl kokios priežasties jį norima pašalinti.

Ne atsodinti, o sumokėti

Dar vienas iš esminių pokyčių palietė atlyginimą už nukristą želdinį. Anksčiau gavus leidimą ir pašalinus sveiką želdinį, buvo numatyta galimybė jį atsodinti arba sumokėti atkuriamąją vertę.

Dabar paliktas tik vienas kelias – už nukirstą medį sumokėti pinigus. Šios lėšos patenka į tos savivaldybės, kurioje želdinys augo, Aplinkos apsaugos rėmimo programą ir panaudojamos aplinkosaugos tikslais.

Kaip sakė Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis, galimybė atsodinti medį greičiausiai panaikinta vadovaujantis praktika, o ši rodo, kad ne visi skubėdavo tokį pažadą įvykdyti.

„Pas mus taip pat buvę problemų su įmonėmis, kurios nupjaudavo medžius kokiais nors tikslais ir įsipareigodavo pasodinti naujų, bet pažado nesilaikė. Tuomet reikėdavo jų ieškoti, reikalauti vykdyti įsipareigojimus. Dabar bus paprasčiau. Kita vertus, labai reti atvejai, kai žmogus savo namų valdoje nori nupjauti saugotiną medį be jokio pagrindo. Dažniausiai tas medis kelia pavojų statiniams, yra apimtas puvinio ir pan., o tokiais atvejais atkuriamosios vertės mokėti nereikia. Tačiau jei medis sveikas, o žmogus jį nori nupjauti, nes jam atsibodo šluoti byrančius lapus, – tada jau teks susimokėti“, – aiškino ekologas.

Ankstesnis įstatymas leido neatlygintinai kirsti medžius sklypuose, kuriuose numatyta tiesti kelius, gatves. Dabar šis punktas panaikintas. Taigi tokiais atvejais (jei želdinys yra sveikas ir niekam nekelia grėsmės) kelininkams ar kitiems projekto užsakovams taip pat, kaip ir visiems kitiems, norintiems iškirsti sveiką medį, atsiras prievolė už naikinamą želdinį sumokėti numatytą atkuriamąją vertę.

Reikės šaukti komisiją

Tais atvejais, kai bus norima nukirsti geros būklės želdinį, taip pat dešimt ir daugiau vienoje teritorijoje augančių saugotinų medžių ir krūmų, paveldo teritorijose augančius medžius, vieno specialisto sprendimo nebepakaks. Dabar įstatymas jau reikalauja sudaryti komisiją, į kurią siūloma įtraukti ir bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų, kuriuos rekomenduojama pakviesti dalyvauti neatlygintinai. Bent vienas iš komisijos atstovų turėtų būti kompetentingas želdynų planavimo, arboristikos srityje. Kaip seksis sudaryti tokią komisiją su nuolat šaukiamais savanoriais nariais ir kompetentingais želdinių specialistais – parodys laikas, tačiau dėl šio sunkiai įgyvendinamo punkto savivaldybių asociacijos nariai ministerijai taip pat turėjo savo pastabų.

Abejonių specialistams kelia ir reikalavimas mokėti atkuriamąją vertę susiruošus kirsti želdinius, kai jau atlikta jų inventorizacija. Iki šiol tokius medžius buvo leidžiama kirsti neatlygintinai, bet šis punktas panaikintas.

„Toks sprendimas taip pat atrodo keistas, nes inventorizaciją atlieka savo darbą išmanantys specialistai, patyrę dendrologai, kurie sveikų medžių tikrai nesiūlo kirsti – tik tuos, kurie pažeisti, nustelbti kitų želdinių ar patys stelbia vertingus augalus. Dėl šio sprendimo savivaldybių asociacijos nariai jau kreipėsi į ministeriją. Pateikta ir daugiau pastabų, kurias ministerija šiuo metu nagrinėja“, – kalbėjo D. Bunikis.

Nauju įstatymo leidimu pagreitinta biurokratinė tvarka: sutrumpinti leidimų išdavimo terminai. Anksčiau leidimą želdiniams kirsti buvo privaloma pateikti per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, dabar – per 30 kalendorinių dienų.