Kalinio orumas kainuos valstybei

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pataisos namų pareigūnai teisme aiškinosi dėl mėlynės kalinio paakyje. Nors ją „užstatė“ kitas kalinys, nukentėjęs vyras likimo brolio nekaltina, tad kompensuoti už neigiamus išgyvenimus jam turėsime mes, mokesčių mokėtojai.

Įstatymų asai

Ko gero, daugelis girdėję, kad geriausi įstatymų žinovai ir skundų rašytojai yra bausmę už grotų atliekantys asmenys. Mat turėdami daug laisvo laiko ir patirties teisėsaugos srityje jie iki smulkmenų išnagrinėja įstatymus. Ypač tarp šios kategorijos žmonių populiarūs žmogaus teises ginantys aktai. O jei dar atsiranda galimybė prasimanyti pinigų iš valstybės ar išsireikalauti geresnes sąlygas bausmei atlikti, tuomet skundai nukloja visų institucijų stalus – nuo pataisos namų administracijos iki Europos žmogaus teisių teismo Strasbūre.

Marijampolės pataisos namų administracija bandė bylinėtis su Kybartuose kalėjusiu Juzefu V., mat neįžvelgė savo kaltės dėl kalinio sužalojimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė jos nedžiuginantį verdiktą. Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Juzefas V. patyrė tam tikrų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų dėl pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, sąskaitos turės būti sumokėtas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Sumušė koridoriuje

Tiesa, Kybartuose kalėjęs vyras tikėjosi dešimteriopai didesnės kompensacijos ir įvardijo gerokai didesnę patirtos žalos sumą. Tačiau teismas, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, nusprendė, kad pusės tūkstančio eurų už „fanarą“ paaky visai pakaks.

Paduoti pataisos namus į teismą Juzefas V. nutarė po to, kai matant pareigūnams buvo užpultas kito kalinio. Ne tik už nusikaltimą kalintis, bet pataisos namuose nustatytų taisyklių nesilaikęs ir už tai į griežtesnę – drausmės grupę patekęs Juzefas V. tądien svajojo ramiai pasimelsti pataisos namų koplytėlėje. Tad kartu su dar keliais drausmės grupėje bausmę atliekančiais nuteistaisiais, lydimi prižiūrėtojų, koridoriumi žingsniavo tikslo link. Tuo metu vienas kalinys savavališkai įbėgo į 1-ojo būrio gyvenamąsias patalpas. Pareigūnai jį pasivijo ir vedė būrio koridoriumi, kai šis laisva dešine ranka trenkė šalia ėjusiam Juzefui V. į veidą.

Dėl ko įvyko šis incidentas, ko gero, žino abi pusės, tačiau pareigūnams kaliniai nesiaiškino. O prižiūrėtojai nelaukė, kol įsiplieks muštynės, ir iškart ėmėsi veiksmų – prieš Juzefą V. smurtavusį kalinį sulaikė ir išvedė jį iš 1-ojo būrio patalpų. O patį Juzefą pristatė medikų apžiūrai, kur jam buvo suteikta pagalba.

Tačiau Juzefas V. pasijuto labai pažemintas ir įskaudintas. Ant veido iššoko guzas, ausis paraudo – tokie sužalojimai buvo užfiksuoti ir medicininėje pažymoje.

Nubaudė kaltininką

Dėl šio incidento buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Smurtautojas pripažintas kaltu, nuteistas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, tad į laisvę išeis dar vėliau nei buvo tikėjęsis.

Juzefas V. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiu, tačiau civilinio ieškinio smurtą prieš jį naudojusiam kaliniui nereiškė ir patirtos žalos atlyginti neprašė. Tačiau vos pasibaigė byla, jis parašė skundą ir į teismą padavė valstybę.

Paklaustas, kodėl žalos atlyginimo neprisiteisė iš jį sužalojusio nuteistojo, Juzefas V. aiškino likimo draugo nekaltinąs – esąs įsitikinęs, kad dėl incidento kalti kalinių saugumo neužtikrinę pareigūnai.

Kreipdamasis į teismą Juzefas V. nurodė, kad dėl patirto smurto išgyveno ne tik fizinį skausmą, bet ir buvo pažemintas jo orumas, taip pat jis patyrė dvasines kančias.

Pareigūnai nesutiko

Tiesa, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnai nesutiko su nuteistojo priekaištais ir teigė, kad jie negali prisiimti atsakomybės dėl kito kalinio padaryto nusikaltimo. Juolab kad kaltu baudžiamojoje byloje jį pripažino ir teismas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl viešosios tvarkos sutrikdymo neteisėtų pareigūnų veiksmų nustatyta nebuvo. Todėl teigti, kad pareigūnai savo neveikimu prisidėjo prie nusikalstamos veikos vykdymo, anot pataisos namų atstovų, negalima.

Nors įkalinimo įstaigos atstovai įrodinėjo, kad nėra pagrindo tenkinti valstybę į teismą padavusio kalinio skundą, nes jame nurodyti tik deklaratyvūs ir nemotyvuoti teiginiai, kurie neįrodo būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas su tokia pataisos namų pozicija nesutiko.

Neužtikrino saugumo

Bylą išnagrinėję teisėjai, įvertinę teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Kybartų pareigūnai tinkamai neįvykdė reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, neužtikrino drausmės grupėje laikomų nuteistųjų reikiamos izoliacijos ir nuolatinės nuteistųjų elgesio kontrolės. Būtent dėl šios priežasties Juzefas V. patyrė smurtą.

Taigi teismo vertinimu, nukentėjęs nuteistasis turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.

Spręsdamas, kokios sumos verti Juzefo V. patirti išgyvenimai, teismas atsižvelgė į tai, kad sunkių ar negrįžtamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nepadaryta. Vis dėlto teismui nekilo abejonių, jog dėl incidento sumuštas kalinys patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą ir tai įvyko dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nes jie neužtikrino, kad išpuolį įvykdęs kalinys nepatektų į patalpas, kuriose jis neturėjo teisės būti.