Tautodailininkas Saulius Tumelis atskleidė kūrybos įvairovę

Toma BIRŠTONĖ

Neseniai Paežerių dvaro ledainėje buvo atidaryta tautodailininko Sauliaus Tumelio paroda „Gyvybės medžio raštai“. Per renginį buvo galima apžiūrėti menininko pagamintus ažūrinius margučius, siuvinėtus liturginius drabužius ir vėliavas. Taip pat parodoje eksponuojama įvairiais raštais išpuoštų velykaičių, sukauptų Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fonduose, kolekcija.

Graviruoja stručio kiaušinius

Velykinių kiaušinių marginimu kalvarijietis S. Tumelis susidomėjo prieš daugiau nei 15 metų. Menininkas savo darbams naudoja ne vištų, kaip įprasta, bet didžiulius stručių kiaušinius. Tautodailininkas pasakojo, kad tuščiavidurius lukštus perka iš strutynų savininkų. Paprastai vienam margučiui pagaminti reikia ir 2–3 savaičių, o kartais kiaušinio dailinimas užtrunka net mėnesį laiko.

Prieš pradėdamas darbą S. Tumelis ant stručio kiaušinio specialiu grąžtu išsiraižo norimą raštą, o tik po to į rankas ima specialius darbo įrankius. Pradžioje vyras naudojo stomatologų darbo įrankius ir jų grąžtus, o dabar S. Tumelis dirba su specialia, ažūrinių margučių gamybai pritaikyta graviravimo įranga. Po graviravimo stručio kiaušiniai pasipuošia įvairiais ažūriniais raštais, o balta spalva jiems suteikia šventiškumo.

Nors vyras kiaušinius graviruoja netradiciniu būdu, tačiau tradicinių raštų savo darbuose nevengia.

„Kai kuriuose margučiuose atsikartoja tradiciniai marginimo raštai. Vienas išgraviruotas kiaušinis – tarsi gyvybės medis. Jis padalytas į dvi dalis – tai lyg dangus ir žemė“, – pristatydamas darbus kalbėjo tautodailininkas S. Tumelis.

Užsiima įvairiomis veiklomis

Nagingas vyriškis užsiima ne tik ažūrinių margučių gamyba. Jam nesvetimos ir kitos meninės veiklos: siuvinėjimas, tapymas, fotografavimas, šiaudinių sodų vėrimas. Beje, vyras moka kepti ir šakočius.

Siuvėjo specialybę turintis Saulius jau beveik 20 metų siuvinėja liturginius drabužius ir vėliavas. Vyras pasakojo, kad šito amato mokėsi gilindamasis į šiai temai skirtus katalogus.

„Pas mane į svečius atvyko buvęs Sangrūdos parapijos klebonas Robertas Brūzga. Atvertęs katalogą jis paprašė išsiuvinėti arnotą. Iš pradžių nenorėjau sutikti, bet klebonas nepriėmė neigiamo atsakymo“, – pasakojo kalvarijietis S. Tumelis

Per 20 metų tautodailininkas yra išsiuvinėjęs apie penkiolika arnotų. Šiuos puošnius liturginius drabužius dvasininkai per pamaldas dėvi ne tik Lietuvoje – keletas darbų yra iškeliavę už Atlanto. Liturginių drabužių siuvinėjimas – ilgas ir kruopštus darbas. Pasak vyro, siuvinėdamas vieną arnotą jis užtrunka maždaug mėnesį laiko. Vyras juokauja, kad siuvinėjimas – tarsi darbas įmonėje, kuris kasdien trunka 8 valandas. Būtent tiek laiko per dieną su adata rankose praleidžia S. Tumelis, kai siuvinėja arnotą.

Vyras taip pat siuva, siuvinėja bažnytines, mokyklų ir meno kolektyvų vėliavas. Jų yra pasiuvęs devynias. Elektrinę siuvimo mašiną jis įsijungia tik tuomet, kai reikia siuvinėti vėliavose esančias raides, o visa kita atlieka rankomis.

Margučių kolekcija

Susirinkusiųjų akys raibo ne tik nuo ažūriniais raštais dekoruotų margučių. Paežerių dvaro ledainėje atidaryta skutinėtų, margintų vašku, puoštų karpiniais, floristinėmis detalėmis, puoštų dekupažu ir kitokiomis technikomis margučių paroda.

Muziejininkė Aušra Mickevičienė priminė, kad pati seniausia puošimo technika – marginimas vašku.

Daug velykinių kiaušinių Paežerių dvarui padovanojo Danutė ir Romas Kasulaičiai. Jų dovanoti velykaičiai išmarginti įvairiomis technikomis: skutinėti, apnerti, dekoruoti dekupažo technika, apsukti lininiu siūlu ir dar išpuošti medžio šakelėmis. Parodoje galima pamatyti margučių, kurie atkeliavę iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Dvarui juos padovanojo Stasės Užupytės-Bublienės ir Uršulės Astrienės artimieji.

Paroda „Gyvybės medžio raštai“ pristatyta Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje.