Keturračiai – ne saugomoms teritorijoms

Pavasarį bunda gamta, suaktyvėja miško, slėnių ir pievų gyvenimas. Paukščiai, gyvūnai, vabalai tampa aktyvesni savo buveinėse. Gamta – įvairių rūšių namai. Lietuvoje – tikrai nemažai rūšių, kurios yra saugomos, įtrauktos į Raudonąją knygą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) viešai kreipiasi į keturračių ir kitų motopriemonių savininkus, prašydama jų būti sąmoningus ir jautrius gamtai, ypač saugomoms teritorijoms.

VSTT, kuruojanti nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių ir rezervatų veiklą, gauna nemažai informacijos apie keturračių išvažinėtus piliakalnių šlaitus, upių ir upelių slėnius, paežeres, retų augalų pievas.

Tad tiek keturračių klubų narių, tiek pavienių žmonių prašoma gamtoje elgtis atsakingai.

Važinėtis sporto, treniruočių ar pramogų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pažymėtos.

Valstybės, savivaldybės gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose visomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis galima važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą kelio apibrėžimą.

Keturračių vairuotojams yra taikomos sankcijos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Be to, keturračių ir visų kitų motorinių transporto priemonių vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai – draudžiama važiuoti ir stovėti ant žaliosios vejos, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio ir t. t.

Visos draudžiamos veiklos, susijusios su motorinėmis transporto priemonėmis, nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

VSTT pareigūnai primena, kad draudžiama naikinti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, važiuoti per brastas, paviršinių vandens telkinių dugnu, žaloti dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją, niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus, naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, šlaitus ir t. t.

Pažeidimai užtraukia atsakomybę ir, užfiksavus pažeidimą, skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.