Skrydžių palydovės bagažas – žinios ir atsakomybė

Toma BIRŠTONĖ

Dubajuje gyvenanti Rūta Gražulytė prieš kelerius metus pradėjo dirbti skrydžių palydove. Per šitą laikotarpį ji yra apkeliavusi apie 60 šalių, o šiandien šis skaičius būtų dar didesnis, bet visus planus sujaukė pasaulyje pasklidęs koronavirusas.

Netikėtas sprendimas

Vilkaviškietė Rūta Gražulytė baigusi gimnaziją pasirinko politikos studijas Vilniaus universitete ir įsivaizdavo save dirbančią diplomatijos srityje.

„Studijų metais mane finansiškai rėmė tėvai, bet visada stengiausi dirbti, nes norėjau turėti papildomų pinigų. Taip atsitiko, jog gana spontaniškai išėjau iš darbo. Tą pačią dieną pamačiau, jog skelbiamas konkursas orlaivio palydovės pozicijai užimti. Nusprendžiau surizikuoti“, – pasakojo Rūta.

Išsiuntusi gyvenimo aprašymą mergina sulaukė skambučio iš aviakompanijos atstovų ir pateko į atranką. Nuo to laiko Rūtos gyvenimas visiškai pasikeitė – sezoninis darbas tapo nuolatiniu, o namais – įvairios pasaulio šalys.

Privalo atitikti reikalavimus

Rūta pasakojo, jog pretendentams į šį darbą keliami tam tikri kriterijai: asmuo privalo būti ne žemesnis nei 160 cm ūgio, turėti vidurinį išsilavinimą bei puikiai mokėti anglų kalbą. Dauguma skrydžių kompanijų turi savo mokymų centrus, kuriuose būsimi skrydžių palydovai išklauso parengiamuosius mokymus ir gavę pažymėjimus pradeda dirbti.

„Prieš pirmąją atranką nieko nežinojau, nuėjau spontaniškai, nes man tai buvo nuotykis. Kadangi turėjau politologijos mokslų diplomą, planavau dirbti „rimtą“ darbą, tačiau… likau sužavėta ir manau, jog tai didžiulė gyvenimiška patirtis, kurią turiu išnaudoti“, – pasakojo stiuardesė Rūta.

Dabar ji dirba jau kitoje aviakompanijoje, žinias tenka nuolatos atnaujinti mokymuose.

„Kursuose mokomės, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, dalyvaujame simuliacijose. Šiuo metu dirbu oro linijose, kurios skraido ypač ilgus skrydžius, tad teko susipažinti ir su gimdymo priėmimu. Statistiškai bent vienas mažylis per metus pasaulį išvysta lėktuve, todėl turime būti pasiruošę viskam“, – kalbėjo mergina.

Įnoringi keleiviai

Kaip pasakojo Rūta, viena iš didžiausių vertybių kompanijoje – pasaulietiškumas. Tačiau tam tikrų tautybių žmonės reikalauja daugiau dėmesio nei kiti. Vieni tokių – indai. „Vykstant keleivių laipinimui jie iš karto užsisako vandens, taip pat pageidauja specialių vegetariškų patiekalų. Deja, neužsakius šių valgių iš anksto, negalime jų pristatyti. Sužinoję tai, šie keleiviai lieka labai nepatenkinti, o jeigu dar pamiršti atnešti vandens, tai jie gali parašyti skundą. Todėl nuolat turiu užrašų knygelę ir stengiuosi visus pageidavimus užsirašyti“, – pasakojo Rūta.

Smagiausia Rūtai aptarnauti ir bendrauti su europiečiais. Tarp keliaujančiųjų beveik nebūna lietuvių, tačiau tenka daug bendrauti su kaimynais lenkais, nes bendrovė dažnai keleivius skraidina į Varšuvą. Rūta juokauja, kad skrydžio metu kaimyninės šalies atstovams tenka sumaišyti nemažai kokteilių ir dažniausiai jie būna puikios nuotaikos bei labai mandagūs.

Mergina pasakojo, kad pirmąja bei verslo klasėmis skrendantys keleiviai gali pamiršti, jog yra danguje, nes bet kuriuo metu turi sąlygas pasinaudoti dušu ar praleisti laiką žiūrėdami tiesiogines sporto transliacijas.

Griežta tvarka

Nors skrydžių grafikas sudaromas mėnesiui į priekį, bet nutinka taip, jog paskutinę akimirką gali pasikeisti skrydžio kryptis. Taip kartą nutiko ir Rūtai. Atvykusi į oro uostą stiuardesė sužinojo, jog vietoje skrydžio į Nigeriją (Afrika), ji turės keliauti į Kuala Lumpurą (Malaizija).

„Stiuardesė turi būti pasiruošusi viskam, ir niekam nesvarbu, kad nesi nusiteikusi tolimesniam skrydžiui ir neturi įsidėjusi pagrindinių daiktų“, – pasakojo Rūta.

Nors skrydžių palydovų gyvenimo tempas itin intensyvus, tačiau darbo laikas griežtai reguliuojamas. Yra numatyta, kiek valandų per mėnesį privaloma praleisti ore. O jeigu suteikiamos 4–5 laisvos dienos, po jų laukia itin tolimas skrydis.

„Kartą sugalvojau nuvykti į Japoniją dviem dienoms. Tačiau iš karto buvau įspėta, kad turiu grįžti keliomis dienomis anksčiau, jog spėčiau pailsėti prieš būsimą skrydį“, – pasakojo Rūta.

Stabdė skrydžius

Dirbdama stiuardese mergina aplankė nemažai pasaulio šalių ir priprato prie aktyvaus gyvenimo būdo. Tačiau šiuo metu ji priversta gyventi sėsliau ir laikytis beveik visame pasaulyje paskelbto karantino.

Rūta dirba vienoje didžiausių oro linijų, kuri jungia 85 pasaulio šalis. Tačiau pandemija palietė ir ją – skrydžių bendrovei staiga teko stabdyti savo darbą.

„Pirmieji pasikeitimai mus pasiekė labai greitai. Tuo metu koronavirusas buvo nustatytas keliems žmonėms Kinijoje, o mes kaip tik turėjome suplanuotą skrydį į šią šalį. Įgulos nariai nenorėjo skristi. Žinoma, buvo imtasi papildomų saugos priemonių: galėjome dėvėti apsaugines kaukes bei pirštines. Buvome informuoti, jog turime atkreipti dėmesį į keleivių sveikatą ir stebėti, ar skrendantieji neturi viruso požymių“, – pasakojo R. Gražulytė.

Pasak jos, vasarį visi keleiviai, skridę iš Pekino, buvo išsamiai tikrinami. Žmonės turėjo atvykti į oro uostą bent 8 valandas prieš skrydį, jiems buvo atliekami testai, ir tik tada, jeigu keleivis būdavo sveikas, buvo leidžiama skristi.

Netikėtas skambutis

Šiuo sudėtingu laikotarpiu Rūta neišvengė kelionės į Kiniją. „Turėjau vadinamąjį budėjimą namuose. Lagaminai buvo sukrauti ir ruošiausi miegoti, bet staiga pamačiau pakeitimus grafike – vos prašvitus manęs laukė skrydis į Pekiną. Apėmė dvejopi jausmai. Norėjau imti telefoną į rankas bei pranešti, kad sergu, tačiau susilaikiau. Įgulos nariai prieš skrydį buvo slogios nuotaikos. Dalis iš jų turi šeimas, vaikus, tėvus, todėl labiausiai baiminosi ne dėl savęs, bet dėl artimųjų“, – pasakojo Rūta.

Po kurio laiko oro linijų bendrovė sustabdė skrydžius į Kiniją, ir šiuo sprendimu džiaugėsi visi darbuotojai. Tačiau, kai virusas pasiekė Italiją ir kitas Europos šalis, daugelis vėl sunerimo. Kasdien keisdavosi stiuardesių skrydžių grafikai ir situacija tapo sudėtinga. Vis daugiau šalių pranešė apie judėjimo apribojimus, ir kovo pabaigoje kompanija oficialiai pranešė, jog sustabdo visus skrydžius.

Nuo kovo vidurio visi įgulos nariai buvo testuojami ir tik sulaukę neigiamo testo atsakymo galėjo tęsti savo darbą. Rūtai taip pat buvo atliktas koronaviruso testas. Nors tyrimo rezultatas buvo neigiamas, tačiau Dubajuje gyvenanti mergina privalo laikytis saviizoliacijos, priešingu atveju jai tektų susimokėti 50 000 dirhamų (beveik 12 tūkst. eurų) baudą. Aviakompanija kasdien pateikia informacijos apie situaciją pasaulyje bei ragina darbuotojus užsiimti saviugda.

Rūta laukė į Dubajų turėjusių atvykti artimųjų, tačiau suplanuotas atostogas pakeitė saviizoliacija namuose. Ji dėl to neliūdi, džiaugiasi, kad gali bendrauti telefonu su artimaisiais, ir žino, kad šie saugūs.