Jaunasis ūkininkas džiaugiasi sėjęs tik žiemines kultūras

Andrius GRYGELAITIS

Serdokų kaime ūkininkaujantis Jonas Zdancevičius šiemet pirmą kartą savo valdomuose plotuose pasėjo tik žiemines kultūras – kviečius, kvietrugius bei rapsus. Panašu, kad atsisakęs vasarojaus jaunas vyras bus nuspėjęs ateitį.

Nematyti kenkėjai

Kartu su tėčiu, taip pat Jonu, ūkininkaujantis J. Zdancevičius tikino nepamenantis tokios lauko darbų sezono pradžios. Žiemą vyravo labiau pavasariui būdingi orai, tad pasėliai puikiai peržiemojo. Tiesa, pavasarį javams ir rapsams ėmė stigti drėgmės.

„Seku orų prognozę ir bent jau artimiausiu metu lietaus nenumatoma. Tai – labai blogai. Jau pernai ir užpernai vyravo sausi metai, bet jie buvo kitokie. Įprastai taip anksti pavasarį drėgmės dar netrūkdavo. Laimei, kad šiemet nesėjome vasarinių kultūrų. Žieminiai javai ir rapsai jau paaugę, išleidę šaknis, sustiprėję, tad jie jaučia mažesnį drėgmės stygių“, – pastebėjimais dalijosi J. Zdancevičius.

Jis taip pat džiaugėsi, kad šiemet į dirvą gana anksti išbėrė trąšas, kuomet žemėje iš po žiemos dar buvo likę šiek tiek drėgmės. Dabar tręšti laukus jau būtų rizikinga.

Šis pavasaris, pasak jaunojo ūkininko, išskirtinis ir tuo, kad laukuose suvešėję itin daug žolių. Tai greičiausiai – šiltos žiemos pasekmė. Visgi Serdokų kaimo (Šeimenos sen.) gyventojas didžiąją dalį savo plotų nuo žolių nupurškė dar rudenį, todėl dabar jo laukai, priešingai nei kai kurių kitų žemdirbių, atrodo pakankamai švarūs.

„Nedaugelis ūkininkų pasėlius nuo žolių purškia rudenį. Įprastai jie tai daro pavasarį. Pastebėjau, kad dėl šiltos žiemos šiemet padaugėjo ir mūsų kraštams nebūdingų kenkėjų. Jie prasiskverbia net iki rapsų šaknų. Panašu, kad mūsų žiemos vis labiau tampa panašios į pietų kraštų žiemas. Gali būti, kad dėl to ateityje ūkininkaujant teks priiminėti nestandartinius sprendimus“, – svarstė pašnekovas.

Šie metai žemdirbiams išskirtiniai ne tik dėl gamtos sąlygų, bet ir dėl pasaulį kaustančios koronaviruso pandemijos.

„Kol kas didelių pokyčių dėl to nepajutome. Gal tik įmonės trumpesnį laiką išduoda produkciją, nepriima grynųjų pinigų. Dirbant laukuose per visą dieną galima ir nesutikti žmonių. Aišku, jeigu iki javapjūtės pradžios niekas nesikeis, gali kilti šiokių tokių keblumų. Juk žmonėms reikės prie grūdų supirkimo punktų stovėti eilėse, tiesiogiai bendrauti su būriu nepažįstamų asmenų“, – svarstė Serdokų kaimo ūkininkas.

Daugiau atsakomybės

J. Zdancevičius ūkininkauti pradėjo maždaug prieš 13 metų. Iš pradžių daugiau nei 300 hektarų ūkiui vadovavo jo tėtis, o pastaruoju metu vis daugiau atsakomybės tenka jam pačiam.

Jonas gimė ir augo Serdokuose, tačiau sukūręs šeimą su žmona Simona ir dviem atžalomis Kasparu bei Jonyte trumpam buvo persikraustęs į Vilkaviškį. Šeima į vyro gimtinę vėl sugrįžo prieš trejus metus, kuomet beveik tėvų kaimynystėje pasistatė naują namą. Ūkininkauti Jonui Zdancevičiui sekasi puikiai. Dirbamus žemės plotus jis pamažu plečia, pagal poreikius atsinaujina techniką. Žemdirbį neramina tik vienas dalykas – augant įvairioms išlaidoms jau daug metų produkcijos supirkimo kainos stovi vietoje.

Šių metų pradžioje jaunasis ūkininkas daliai savo būsimos produkcijos sudarė išankstines sutartis, bet ar tai pasiteisins, parodys tik laikas. Pasitaikę atvejų, kai dėl išankstinių įsipareigojimų vyras nukentėjo, tačiau buvo ir taip, kad dėl to jis vėliau džiaugėsi.

„Pernai daliai produkcijos sudarėme sutartis po 160 eurų už toną, o per javapjūtę vienu metu kainos siekė net 212 eurų. Daugiau nei prieš dešimtmetį esame mokėję ir baudą, kad neįvykdėme išankstinių įsipareigojimų“, – prisiminė J. Zdancevičius.

Prognozuoja sunkmetį

Įprastai ūkyje jaunasis ūkininkas dirba kartu su tėčiu, tačiau sykiais tenka pasisamdyti vieną kitą darbuotoją. Vyrai norėtų į šeimos ūkį privilioti ir šiuo metu Marijampolėje gyvenantį jaunesniojo Jono brolį Mindaugą. Dar vienas jo brolis Modestas – taip pat susijęs su žemės ūkiu. Nors pats žemės jis nedirba, tačiau visoje Lietuvoje prekiauja naudota žemės ūkio technika.

J. Zdancevičius pasakojo, kad brolis labai prisideda prie ūkio sėkmės. Kartais jis paskolina reikiamos technikos, kai reikia, ir pats sėda į traktorių bei padeda dirbti laukuose. Iš Modesto verslo galima nuspėti, kada artėja sunkmetis. Panašu, kad tas periodas – ne už kalnų. Tai buvo akivaizdu dar prieš koronaviruso pandemiją.

„Vis daugiau ūkininkų jam siūlo už gerą kainą įsigyti nedaug naudotos technikos, o pirkėjai dažniausiai nori už pirkinius išsimokėti dalimis, per kelis metus. Tai rodo, kad ūkininkams vis dažniau trūksta pinigų, o bankai paskolų jau neduoda taip lengvai, kaip anksčiau“, – pasakojo J. Zdancevičius.

Supranta ne visus

Akivaizdu, kad darbas žemės ūkyje jaunajam ūkininkui labai patinka, tačiau jį šiek tiek neramina ne visai pozityvus kai kurių aplinkinių požiūris į žemės ūkio sektoriaus atstovus. Jo teigimu, žmonės mato tik galutinį rezultatą – ūkininkų namus, jų automobilius bei techniką, tačiau nepastebi, kaip sunkiai žemdirbiai dirba, norėdami visa tai turėti. Be to, dauguma jų yra įklimpę į paskolas.

J. Zdancevičiaus teigimu, prie sąlygų gerinimo neprisideda ir šalies valdžia. Tiesa, jis dėl to nenorėjo nieko kaltinti ir teigė, kad esama padėtis nėra tokia bloga. Vyras dalyvavo praėjusių metų pabaigoje vykusiose protesto akcijose – savo laukuose buvo pastatęs žalią kryžių, su traktoriumi vyko į mūsų rajono gatves. Vis dėlto jis tikino pastebėjęs, kad kartais kai kurie jo kolegos net nežino, dėl ko kovoja.

„Džiaugiuosi, kad mūsų krašto ūkininkai parodė vieningumą ir gausiai įsijungė į protesto akciją. Girdėjau, kad kai kurie ūkininkai vėliau dar norėjo vykti piketuoti į sostinę ir ten kovoti už savo teises. Nelabai supratau, kam to reikia. Visiems norėtųsi uždirbti kuo daugiau, o išleisti kuo mažiau, tačiau reikia suprasti, kad visada kažko trūks. Problemų apstu ir kituose sektoriuose, ypač šiuo sunkiu pasauliui laikotarpiu“, – mintimis dalijosi pašnekovas.