Karantiną palengvintų nauji įgūdžiai

Koronaviruso rizikos grupei priklausančių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas karantino metu sustojo – įvairios organizacijos pristato maistą ir vaistus, kad tik jie nekištų nosies iš namų. Tačiau senjorai būtų daug savarankiškesni, jei jų galimybių neribotų žemas kompiuterinis raštingumas.

Pasaulis keičiasi

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, internetu naudojasi 82 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Tačiau 55–64 metų amžiaus grupėje jų yra tik 70 proc., o tarp vyresnių nei 65 metų – vos 40 procentų. Todėl dalis vyresnio amžiaus žmonių karantino metu susiduria su gausybe problemų, nes neturi galimybės susimokėti mokesčių, gauti pensiją į banko sąskaitą ar apsipirkti el. parduotuvėje.

„Jau iki karantino dauguma paslaugų turėjo alternatyvą internetinėje erdvėje, o dabar ši tendencija tapo dar ryškesnė. Pasaulis keičiasi ir kartu su juo keičiamės mes. Pavyzdžiui, internetinė bankininkystė jau seniai tapo masiniu reiškiniu – skaičiuojame, kad elektroninės bankininkystės populiarumas per dešimtmetį išaugo dvigubai. Šiuo metu ja aktyviai naudojasi daugiau nei pusė bankų klientų, o jaunesnių nei 45-erių gretose – absoliuti dauguma. Tačiau dalis gyventojų išvis nemoka naudotis šiuo kasdieniu įrankiu“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.

Užsitęsęs karantinas išryškino nuotolinių paslaugų reikšmę. Naudojimasis internetiniu banku yra ypač svarbus, kai šalies bankai saugumo sumetimais prašo savo klientų šiuo laikotarpiu į padalinius kreiptis tik būtiniausiais atvejais.

Svarbu atsikratyti aukos sindromo

Šiomis dienomis televizijos ekranuose mirga reportažai apie tai, su kokiomis problemomis karantino laikotarpiu susiduria senjorai bei kaip jos sprendžiamos. Pavyzdžiui, negalintiesiems internetu susimokėti mokesčių siūloma skambinti šilumos arba vandens tiekėjui su prašymu atidėti mokėjimo terminą.

Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės, Lietuvos gyventojams kartais yra būdingas aukos sindromas: geriau rizikuoti savo sveikata, nei išmokti naudotis elektronine bankininkyste.

„Žmonės linkę laikytis savo įpročių ir sunkiai atsisako susikurtos komforto zonos. Natūralu, kad vyresniame amžiuje kiek sunkiau mokytis naujų dalykų, tačiau turime save motyvuoti. Bendrauti internetu senjorai išmoksta labai greitai, nes nori palaikyti ryšius su artimaisiais ir draugais. Tereikia pasitikėti savimi ir tęsti mokslus, kad galėtume internetu mokėti mokesčius, naudotis el. bankininkyste ir pirkti el. parduotuvėse“, – teigė L. Križinauskienė.

Kviečiami registruotis

Perprasti saugaus interneto naudojimo taisykles, o kartu ir išmokti naudotis elektronine bankininkyste galima nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose, kuriuos organizuoja projektas „Prisijungusi Lietuva“ . Kursai organizuojami tiek pradedantiems, tiek pažengusiems technologijų naudotojams.

Mokymai įprastai vyksta viešosiose bibliotekose ir jų filialuose, tačiau dėl karantino čia jie laikinai sustabdyti. Tačiau mokymai pažengusiesiems jau persikelia į virtualią erdvę. Gyventojai kviečiami registruotis www.prisijungusi.lt ir laukti, kol su jais susisieks kursų organizatoriai. Nuotoliniu būdu taip pat galima mokytis ir savarankiškai – pasirinkus iš svetainėje siūlomų 50 įvairių temų.

Nepaisant to, kad dar nemaža dalis senjorų nėra perpratusi skaitmeninės erdvės, internetu besinaudojančiųjų gretos gausėja. Tai rodo ir Statistikos departamento duomenys, kurie atskleidžia, jog interneto naudotojų kasmet daugėja praktiškai visose amžiaus grupėse, bet sparčiausiai – tarp vyriausių visuomenės narių. Lyginant su 2015 metais, vyresnių nei 65 metų amžiaus „internautų“ padaugėjo beveik dvigubai – nuo 21, 9 iki 40, 4 proc.

Savarankiškam mokymuisi

LBA kartu su asociacija „Langas į ateitį“ sukūrė demonstracinį interneto banką – saugų ir paprastą būdą susipažinti su elektronine bankininkyste.

Šios priemonės tikslas – padėti skaitmeninių įgūdžių stokojantiems gyventojams išmėginti nuotolines paslaugas ir įvertinti jų patogumą.

Nors visi internetiniai bankai skiriasi, šis mokomasis įrankis turi visas pagrindines funkcijas: gyventojai gali sužinoti, kaip suformuoti bei atlikti mokėjimus asmenims ar paslaugų teikėjams, pasitikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti atliktus mokėjimus. Visos šios funkcijos skirtos tam, kad prieš užsisakydamas interneto banko paslaugą, klientas galėtų įvertinti, kokių galimybių įgytų pradėjęs ja naudotis.

Šis laikotarpis yra tinkamas mokytis, tobulinti skaitmeninius įgūdžius, nes gyvenimas karantino sąlygomis verčia tai daryti bei sykiu suteikia laiko, kurį dabar privalome leisti saugiai būdami namie.

Demonstraciniame interneto banke galima susipažinti su sąskaitų apžvalga ir išrašais, pasimokyti, kaip atlikti mokėjimą arba pervedimą į savo sąskaitą. Mokomųjų funkcijų įvairovė dar bus plečiama.

Išbandyti šį įrankį galite adresu https://www.prisijungusi.lt/bankas.

Birutė STANEVIČIENĖ

Asociacijos „Langas į ateitį“ informavimo ekspertė