Jaunas treneris užkrečia gera nuotaika ir sugebėjimu motyvuoti

Eglė MIČIULIENĖ

Muzika, politika, sportas, finansai – 26 metų Erikas Vinciūnas yra gyvas pavyzdys, kad gyvenime galima išbandyti daugelį sričių ir pasirinkti tą, kuri traukia labiausiai.

Visų galų meistras

Kai prieš dvylika metų kalbėjomės su vilkaviškiečiu Eriku, jis buvo keturiolikmetis paauglys, kuris grojo birbyne, gitara, dalyvavo „Dainų dainelės“ konkurse, domėjosi istorija ir žaidė krepšinį. Dainuoti vaikinuką mokiusi pedagogė Edita Linkevičienė vadino jį „visų galų meistru“. Nežinia, ką mokytoja sakytų dabar, mat politikos mokslus baigęs E. Vinciūnas dirba… asmeniniu treneriu Žydrūno Savicko sporto klube Vilniuje, o pastaruoju metu dar susidomėjo ir finansų konsultanto profesija.

– Vyresnėse klasėse ypač pamėgau humanitarinius mokslus, todėl nutariau stoti į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Mačiau ir sėkmingai ten studijavusių vilkaviškiečių Tautvydo Juškausko, Roko Danilevičiaus pavyzdžius, tad nutariau sekti jų pėdomis, – pasakojo Erikas.

Vis dėlto po kurio laiko vaikinas pasijuto ne savo rogėse: jį vis giliau įtraukė sportas.

– Pamenu, būdamas 11 metų nepadariau nė vieno prisitraukimo, o mano tėtis jų padarydavo iki 15. Man tai buvo lyg spyris į užpakalį kažko imtis. Intensyviau sportuoti pradėjau turbūt 16 metų. Norėjau sustiprėti, įvaldyti savo kūną. Žinių neturėjau, bet nuo vaikystės buvau įpratęs prie fizinio darbo, tad viskas sekėsi gana natūraliai – reikėjo tik įdirbio, – sakė E. Vinciūnas.

Dirbo ir su senjorais

Atvykus studijuoti į sostinę pirmosios Eriko treniruotės prasidėjo senutėje Vilniaus universiteto salėje su aplūžusiais treniruokliais, ją studentai vadino „skarbonke“. Vaikinas su šypsena prisimena savo sėkmingą pasirodymą studentų rankų lenkimo varžybose. Vėliau, 2016 m., jau lankydamas sporto klubą ir turėdamas asmeninį trenerį, E. Vinciūnas išmėgino save fitneso varžybose. Ir čia lydėjo sėkmė: Erikas tapo Lietuvos jaunimo pirmenybių vicečempionu.

Ilgainiui vaikinas ėmė intensyviai domėtis žmogaus anatomija, sporto fiziologija, aiškinosi, kaip įvairūs pratimai padeda įveikti skausmus, kovoti su diskomfortu įvairiose kūno vietose. O gilinant žinias gimė noras padėti kitiems bei dalytis tuo, ką teko praeiti pačiam. Erikas nusprendė pabaigti bazinius trenerio kursus ir pradėjo dirbti Ž. Savicko sporto klube. Kartu porą mėnesių dar ir praktikavosi Vilniaus visuomenės sveikatos biure.

– Ten vesdavau mankštas senjorams. Buvo smagi patirtis, su jais lengvai radome bendrą kalbą. Kai baigėsi sutartis su biuru, senjorai netgi rinko parašus, kad likčiau dirbti, – šypsojosi vaikinas.

Tiesa, politikos moksluose vienu momentu teko daryti pauzę, nes tuo pat metu dirbti treneriu ir rašyti bakalauro darbą buvo per sunku.

Gilina patirtį

Po metų pertraukos Erikas baigė mokslus universitete, bet apie politiko darbą bent jau kol kas nesvarsto, nors dabar pasaulio įvykiais, politika domisi daug labiau nei studijų metu.

Tuo tarpu asmeninio trenerio kvalifikaciją vaikinas kėlė įvairiuose seminaruose, pas olimpinės rinktinės gydytoją Dalių Barkauską lankė kineziterapijos kursus. Kad dar geriau suprastų, kaip veikia žmogaus kūnas, baigė ir ACE (American Council on Exercise) kursus, kuriuose įgytos žinios leidžia padėti žmonėms, kenčiantiems nuo stuburo, sąnarių skausmų. Šiuo metu E. Vinciūnas gilina ortopedijos žinias ir svarsto baigti kineziterapijos studijas – tai leistų dirbti su žmonėmis, turinčiais didesnių sveikatos problemų.

– Dabar galiu padėti daugeliui žmonių, kurie jaučia kokį nors kūno diskomfortą – skauda nugarą, kelį ar pan. Jei negaliu – nukreipiu aukštesnio lygio specialistui, kineziterapeutui ar sporto medikui. Tačiau kartais užtenka aktyvuoti tam tikrus raumenis, atlaisvinti suvaržytą kūno vietą – ir problema išsisprendžia, – pasakojo Erikas.

Anot jo, visas kūnas sudarytas iš grandžių, ir jei skauda kelio sąnarį, tai problema gali būti ne jis, o nemobilus klubas ar netgi čiurnos sąnarys.

Dirbdamas asmeniniu treneriu Ž. Savicko sporto klube, E. Vinciūnas visą valandą dėmesį skiria tik vienam konkrečiam žmogui. Tačiau pirmiausia atlieka jo kūno testus.

– Ištiriu žmogų specialiais pratimais. Kai jis atlieka tam tikrus judesius, matau, kur trūksta mobilumo, o kur – stabilumo. Tai žinant, jau galima imtis individualių treniruočių. Tad su klientu kartu mokomės judesių, darome mažus pokyčius, keičiame gyvenseną. Žmonėms patinka ir socialinis aspektas – pabendrauti, išsikalbėti, jausti ryšį. Juk nesu robotas, taisantis techniką. Apskritai žiūriu į žmogų holistiškai – jis yra sudėtingos sistemos visuma. Jei ateinate treniruotis norėdamas tik gražaus kūno, tai pradedate ne nuo to galo ir nepasieksite gerų rezultatų. Turi keistis ir gyvenimo būdas, mitybos įpročiai, o gražus kūnas atsiras kaip visko pasekmė, – kalbėjo Erikas.

Reikia daugiau judėti

Anot trenerio, svarbu neapsileisti. Net ir jauni žmonės pas jį ateina su sveikatos problemomis, blogos laikysenos. O su metais kūnas stingsta, mažėja raumenų masė, lėtėja medžiagų apykaita, keičiasi hormonų fonas – tad pasiekti gerų rezultatų vis sunkiau.

Vyresnio amžiaus žmonėms vaikinas pataria subalansuoti mitybą ir… tiesiog judėti.

– Jei žmogus nesiekia labai aukštų rezultatų, jam galbūt pakaks sveikiau maitintis ir neapleisti paprasto fizinio aktyvumo: mažiau važinėti automobiliu, daugiau vaikščioti, lipti laiptais. Vaikščiojimas yra viena iš sveikiausių fizinio aktyvumo formų. Sporto medikai ėjimą įvardija kaip priemonę, kuri gali padėti kovoti su nugaros skausmu. Per dieną būtų gerai nueiti bent dešimt tūkstančių žingsnių. Taip pat reikėtų vengti streso, nes kortizolis (streso hormonas) labai trukdo mesti riebalus. O šiuolaikinis žmogus daug dirba, lekia ir nemoka atsipalaiduoti. Yra net terminas „stresinis pilvukas“. Jei žmogus nuolat patiria stresą, jo nervų sistema labai suaktyvinta, automatiškai tai stabdo riebalų deginimą, ir jau nelabai svarbu, ar daug valgysi, ar mažai. Taigi reikėtų nusiraminti, vaikštant išmokti kvėpuoti giliau, diafragma, pamedituojant. O kai nesunkiai nueisit 10 000 žingsnių per dieną, galima daryti ir mankštas, elementarius tempimo pratimus. Jei yra galimybių, reikėtų ieškoti gero trenerio arba kreiptis į dietologus bei susidaryti individualų mitybos planą, nes tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Tada ir sportuojant rezultatas bus daug geresnis, – kalbėjo pašnekovas.

O kaip padaryti, kad sportas taptų ne kančia, bet malonumu? Anot Eriko, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, siekiant tikslo iš komforto zonos reikia išeiti – patogiai sėdint ant sofos nieko pasiekti nepavyks.

– Kai nuolat judi, mankštiniesi, tai tampa norma. Jei tik sustosi, apsileisi – viskas grįš į senas vėžes. Neigiamą ratą gali įsukti lengvai, bet taip pat – ir teigiamą. Pradėjęs sportuoti imi rūpintis mityba, daugiau domiesi sveika gyvensena – ir viskas natūraliai juda į gerą pusę, – pasakojo treneris.

Teko ieškoti alternatyvos

Asmeninio trenerio patirtį kaupiantis E. Vinciūnas jau dabar turi nemažai gerbėjų, Vilniuje tarp sportuojančių žmonių yra įgijęs gerą vardą. Sporto klubo lankytojai džiaugiasi jo kantrybe, išmanymu, mitybos patarimais, nuolatine gera nuotaika, sugebėjimu motyvuoti. Ir, žinoma, savo pačių pasikeitusiu gyvenimu, geresne savijauta bei natūraliai tirpstančiais kilogramais. Individualiomis jaunojo trenerio pamokomis neatsidžiaugia ir tie žmonės, kurie anksčiau niekada nebuvo sportavę.

O šių metų pradžioje klientų, norinčių individualių pamokų, jau registravosi tiek, kad Erikui teko pasukti galvą, kaip sudėlioti grafikus. Bet čia visiems smogė dėl viruso paskelbtas karantinas. Dėl jo treniruotes sporto klube taip pat reikėjo sustabdyti. Be darbo sėdėti nepratusiam vaikinui teko galvoti apie alternatyvų pajamų šaltinį.

– Taip pradėjau gilintis į naują užsiėmimą – praktikuojuosi kompanijoje, kuri užsiima finansiniu žmonių raštingumu, gyvybės draudimais, pensijomis, investicijomis – kitaip tariant, padeda žmonėms statyti finansinio saugumo pamatus. Tikiuosi, kad tai taps mano papildoma veikla, netrukdančia pagrindiniam darbui. Mokausi, viskuo domiuosi, daug skaitau ir tai veda mane į priekį, – šypsojosi Erikas.