Siekis pagerinti kultūros prieinamumą

Kultūros ministerija siekia užtikrinti, kad bazines kultūros paslaugas galėtų pasiekti kiekvienas gyventojas ir kad kultūros prieinamumo vidurkis Lietuvoje iki 2030 m. padidėtų nuo 80 iki 95 proc.

Tam skirtas „Kurk Lietuvai“ projektas, kuriuo bus sprendžiamos kultūros prieinamumo regionuose ir kokybiškų kultūros paslaugų užtikrinimo kiekvienam Lietuvos gyventojui problemos.

Kovą startavęs projektas, pirmą kartą pasitelkus erdvinę kultūros paslaugų analizę, padės nustatyti, kuriuose Lietuvos miesteliuose kultūros prieinamumas problemiškiausias, kokių kultūros paslaugų trūksta ir kaip pagerinti kultūros prieinamumą.

„Kultūra vis dažniau tampa svarbiu, bendruomenę telkiančiu veiksniu ir reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausia kultūrinių įvykių koncentracija telkiasi Vilniaus regione, o kitose Lietuvos vietose ji mažesnė. Kultūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje dar nėra tolygus, kaip mums norėtųsi. Kalbame ne tik apie kiekybinius paslaugų rodiklius, bet ir apie kultūrinio turinio įvairovę“, – skalbėjo kultūros viceministrė Zita Bružaitė.

Biblioteka yra patogiausiai prieinama kultūros įstaiga, mažiausiai prieinamos – profesionalaus scenos meno, dramos teatro, operos kultūros paslaugos. Pasak Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovės Daivos Nazarovienės, sumažinti regioninius netolygumus įmanoma per valstybės, savivaldybėms pavaldžių įstaigų, NVO ir privataus sektoriaus organizacijų bendradarbiavimą.

Lietuvos teritorijos bendrasis planas ir regioninės politikos dokumentai skirsto paslaugas į kelis lygmenis pagal jų būtinumą. Per 30 minučių automobiliu nuo gyvenamosios arba darbo vietos gyventojas turi pasiekti svarbiausias, būtiniausias paslaugas – kultūros centro, bibliotekos. Per 45 minutes turi būti pasiekiamos dažnai naudojamos paslaugos: teatras, kinas, muziejai, koncertai, per 60 minučių – vidutinio poreikio ir itin specializuotos, retai lankomos paslaugos: profesionalus scenos menas, festivaliai.

„Švedijoje, sprendžiant tolygaus kultūros prieinamumo problemą, jau keletą metų sėkmingai funkcionuoja regioninis kultūros modelis, skatinantis kiekvieną regioną trejiems metams parengti regioninį kultūros planą. Savivaldybės sutaria finansuoti tas kultūros veiklas, kurios svarbios daugumai to regiono savivaldybių, ir kurių negalėtų užtikrinti kiekviena savivaldybė atskirai“, – sėkmingą kultūros prieinamumo didinimo ir institucijų bendradarbiavimo regionuose pavyzdį pateikė D. Nazarovienė.

Kultūros ministerijos inf.