Vilkaviškietė bando užkrėsti meile šokiui

Toma BIRŠTONĖ

Iš Vilkaviškio kilusi Inga Strakalaitytė jau beveik dešimt metų gyvena Vilniuje ir moko vaikus bei suaugusiuosius šokio paslapčių. Mergina yra atidariusi šokių studiją „Vuelta“.

Įkvėpė mokytoja

Tuometėje „Aušros“ vidurinėje mokykloje moksleivė Inga pradėjo lankyti šokių būrelį pas choreografę Birutę Žadvydienę, tačiau po kurio laiko mergaitė šokius metė ir jie liko nuošalyje.

„Mano gyvenime buvo laikotarpis, kai šokiai buvo nustumti į šalį, bet atėjus dirbti mokytojai Vilijai draugystė su šokiu pradėjo stiprėti. Nors planavau studijuoti anglų kalbą, tačiau paskatinta pedagogės pradėjau labiau domėtis šokiais ir šios studijos tapo mano svajone“, – pasakojo I. Strakalaitytė.

Padrąsinta pedagogės Inga pasirinko šokio pedagogikos studijas Lietuvos edukologijos universitete (LEU).

Pasak šokėjos, norint studijuoti LEU gerai išlaikytų brandos egzaminų neužteko. Reikėjo išlaikyti papildomus stojamuosius egzaminus.

Mergina su partneriu, padedami mokytojos Vilijos Jakubauskės, paruošė liaudies šokių kompozicijas ir už kelių dienų gavo atsakymus, jog pavyko įstoti į universitetą. Nors tai nebuvo specialybė, apie kurią šokėja svajojo nuo mažų dienų, tačiau savo pasirinkimu Inga niekada nesuabejojo.

Sužavėjo salsa

Universitete Ingai teko mokytis įvairių stilių šokių – pradedant baletu, baigiant šiuolaikiniais šokias. Vis dėlto per ketverius studijų metus Inga neatrado tokio šokio, kuris jai patiktų labiausiai.

Pasak I. Strakalaitytės, studijų metais labiausiai ji norėjo pasimokyti dar ir Lotynų Amerikos šokių, tačiau universitete buvo tik kelios šių šokių paskaitos. Pamačiusi socialiniame tinkle skelbimą, jog vilniečiai yra kviečiami pasimokyti salsos, bachatos ir kitų Lotynų Amerikos šokių, mergina suskubo į pirmąją pamoką. „Turbūt išbandžiau visas šokių rūšis – pramoginius, tautinius ir kitus, tačiau labiausiai užbūrė socialiniai šokiai – salsa, bachata, kizomba. Tai užkrečiantys šokiai, kuriuos įsimylėjau nuo pat pirmų repeticijų“, – teigė Inga.

Pašnekovė neslepia – ją labiausiai sužavėjo salsa. Pasak Ingos, ji gali būti įvairi: romantiška, energinga, gali būti ir lėtesnė. Pagrindinių šio šokio judesių yra kelios dešimtys, bet nebūtina visų jų mokėti, kad galėtum šokti. Užtenka mokėti pačius pagrindinius žingsnius ir būti nusiteikus gerai praleisti laiką.

Norėdama pagilinti žinias mergina vykdavo į įvairius šokių festivalius Ispanijoje, Vengrijoje ir kitose Europos šalyse. Pasak I. Strakalaitytės, į tokį festivalį paprastai susirenka žmonės iš viso pasaulio. Jie nuo ryto iki vakaro mokosi salsos ir kitų giminingų šokių.

Įkūrė šokių studiją

Baigusi studijas Inga pradėjo dirbti Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje šokių mokytoja, bet darbu mokykloje jauna mergina neapsiribojo. Paskatinta draugų, moksleivių ir kitų aplinkinių ji nusprendė organizuoti šokių pamokas.

„Iš pradžių nuomojausi salę viename Vilniaus naktiniame klube, bet sąlygos buvo netinkamos – prastas apšvietimas, netinkamas parketas, salėje nebuvo veidrodžių. Nepaisant visų nepatogumų, į repeticijas susirinkdavo apie 60 žmonių“, – pasakojo I. Strakalaitytė.

Po kurio laiko Inga pastebėjo, kad į repeticijas susirenka vis daugiau šokėjų, todėl ji pradėjo mąstyti apie nuosavą šokių studiją. Radusi daug didesnes, šviesesnes ir net kelias šokių sales turinčias patalpas mergina jas išsinuomojo ir pradėjo dirbti. Šiuo metu Ingos suburtoje šokių studijoje „Vuelta“ šoka apie 200 šokėjų, kuriuos moko ne tik pati studijos įkūrėja, bet ir kiti įvairių sričių pedagogai.

Subūrusi nemažą šokėjų ratą Inga stengiasi bendrauti su jais ne tik per repeticijas. Dažnai tiek paaugliai, tiek suaugusieji vyksta į šokių konkursus, rengia pasirodymus įvairių švenčių metu, o įdomiausia tai, kad rengia socialinių šokių vakarėlius.

„Per keletą studijos gyvavimo metų pamačiau, jog buvimas drauge ir nuoširdžios šokėjų emocijos suteikia man didžiausią laimę. Džiaugiuosi, jog bėgant laikui subūriau šokėjų bendruomenę, kuri yra atvira idėjoms, tolerantiška, supratinga, o jos nariai aktyviai dalyvauja renginiuose, palaiko ir paskatina vieni kitus“, – džiaugėsi I. Strakalaitytė.

Baiminasi dėl ateities

Šiuo metu Inga su kolegomis išgyvena sunkų laikotarpį. Dėl šalyje paskelbto karantino visos veiklos vyksta nuotoliniu būdu, tačiau tai labai apsunkina pedagogų darbą.

„Vedame pamokas nuotoliniu būdu, tačiau tai labai sudėtingi. Aš negaliu savo akimis pamatyti, ar šokėjai taisyklingai deda pėdas, atlikdami tam tikrus judesius, ar jų laikysena yra tiesi“, – pasakojo Inga.

Vilkaviškietė baiminasi, jog pasibaigus karantinui žmonės bijos šokti poroje ir norės išlaikyti saugų atstumą. Šiuo metu Inga galvoja repeticijas rengti lauke, tačiau labiausiai laukia, kai galės kartu su mokiniais suktis ant parketo, pamiršti visas problemas, rūpesčius ir tiesiog mėgautis šokių akimirkomis.