Ne tik kalendorius ar šiltas oras, bet ir gamta išduoda apie prasidėjusią vasarą – aplink viskas žydi, žaliuoja, čiulba, dūzgia. Dabar gamta išgyvena tikrąjį pilnatvės laiką, tačiau pokyčiai veja vieni kitus ir laiku nesuskubus juos pamatyti, to paties teks laukti vėl po metų.
Vištyčio regioninio parko direkcija šį savaitgalį organizavo pėsčiųjų žygį po Kylininkų kraštovaizdžio draustinio kalvas ir pievas.
Nors žygio diena pasitaikė apniukusi, o retkarčiais krito smulki dulksna, tačiau tai nesumažino žygeivių entuziazmo susipažinti su gražiausiomis draustinio vietomis, pasigrožėti kraštovaizdžiu, išgirsti įdomių pasakojimų ir faktų.
O pamatyti ir sužinoti buvo tikrai ką, tik spėk dairytis. Žygio metu aplankėme žemiausią Vištyčio regioninio parko vietą – Šakių ežerėlį, vietovę, kurios vaizdai primena mažąją Šveicariją, lipome į Suopkalnio kalvą, nuo kurios atsiverianti panorama nustebino ne vieną. Įveiktos stačiašlaitės Šmito ir Oto kalvos, aplankytas įspūdingas šimtametis ąžuolas, iš arti apžiūrėtos lietuviškosios orchidėjos – gegūnės, dvilapės blandys.
Gerų emocijų suteikė tolumoje prabėgusi lapė, netikėtai pasirodžiusios stirnos, pamatyti bebrų namai, rasta lapės ola, teko išgirsti ir balų gegutę – taip dzūkų vadinamą varlę kūmutę, kurios skleidžiami garsai primena gegutės kukavimą. Žygio maršrutas vedė ne tik lauko ir miško keliukais, bet ir vešliomis pievomis, o daugiausiai įspūdžių žygeiviams paliko ėjimas bebrų užtvanka.
Šios pažinties su Kylininkų kraštovaizdžio draustiniu metu buvo nueita apie 10 km, kurie įveikti per 4 val.
Džiugu, kad parko direkcijos organizuojami pėsčiųjų žygiai pritraukia žmonių ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir tolimesnių Lietuvos kampelių – Radviliškio, Prienų, Kauno. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir sakome: iki kito susitikimo Vištyčio regioniniame parke!
Živilė GRIMAILAITĖ
Vištyčio regioninio parko vyr. specialistė,
rekreacijos vadybininkė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.