Audros išguldė rajono ūkininkų pasėlius

Andrius GRYGELAITIS

Praėjusios savaitės pabaigoje ir šios savaitės pradžioje siautusios liūtys bei stiprus vėjas nutolino ūkininkų viltis šiais metais sulaukti gero derliaus. Išguldyta nemaža dalis rajone esančių javų laukų.

Net kelis kartus

Nuo 1997 m. Virbalio seniūnijoje ūkininkaujantis Remigijus Rupeika šiais metais nuo stichijų nukentėjo bent kelis kartus. Gegužės pradžioje iškritęs sniegas stipriai pakenkė jo rapsų pasėliams, o pastarosiomis savaitėmis siautusios vėtros padarė neatitaisomos žalos ir jo kviečių laukams. Labiausiai šie nukentėjo po savaitės pradžioje rajoną siaubusios audros. Žemdirbio teigimu, stiprus lietus ir vėjas išguldė mažiausiai 70 proc. jo pasėlių.

80 ha žemės plotą dirbantis R. Rupeika tikino neatsimenantis, jog stichija kada nors būtų pridariusi bent panašios žalos.

„Pirma vėtra laukus nusiaubė prieš tris savaites, antra – praėjusį savaitgalį. Nors buvo išguldyta nemažai kviečių, tačiau šie dar bandė stotis. Deja, naktį iš pirmadienio į antradienį siautusi audra galutinai priplakė pasėlius prie žemės. Abejoju, ar jie atsigaus. Dabar svarbu, kad javai per likusį iki javapjūtės laiką gautų pakankamai saulės ir spėtų subrandinti derlių. Akivaizdu, kad grūdų kokybė bus labai prasta, nes saulė juos nokins tik iš vienos pusės“, – mintimis dalijosi Virbalio seniūnijos ūkininkas.

Jis svarstė, kad labiausiai javų laukai nukentėjo tose seniūnijose, kuriose gausu kalnuotų vietovių: į kalvas atsimušęs vėjas jiems sudavė daug stipresnį smūgį, nei tiems, kurie auga lygumose. R. Rupeiką guodė tik tai, kad vasariniai pasėliai beveik nenukentėjo. Vyras labiausiai nenorėtų, jog artimiausiu metu karštį keistų nesibaigiantys lietūs. Tuomet, anot jo, ant žemės sugulę javai greičiausiai imtų pelyti.

Nujautė nelaimę

Pilviškių seniūnijoje ūkininkaujantis rajono Tarybos narys Valdas Kamaitis pasakojo, kad nuo šios savaitės pradžioje siautusios stiprios audros nukentėjo maždaug 170 ha iš 230 ha jo pasėlių plotų. Žemdirbys tikino nerimauti ėmęs dar prieš vėtrą, kuomet sužinojo, kad meteorologai prognozuoja 50-60 mm vandens kritulių kiekį.

„Nustojus lyti ir nurimus vėjui dar penktą valandą ryto sėdau į automobilį ir apvažiavau visus savo laukus. Neslėpsiu, pamatyti vaizdai sukrėtė – didžioji dalis javų plotų buvo išgulę. Mažai vilties, kad jie jau atsistos. Reikėtų kaitrios saulės ir vėjo. Nuostolius kol kas įvertinti labai sunku, nes dar iki javapjūtės pradžios liko mėnuo. Per tą laiką dar visko gali nutikti. Vis dėlto akivaizdu, kad šiemet sugulusius javus bus labai sunku nukulti, o grūdų kokybė neabejotinai bus prasta“, – prognozavo V. Kamaitis.

Jis teigė, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi prieš aštuonerius metus, kuomet audros taip pat itin stipriai pakenkė javams. V. Kamaitis neslėpė apmaudo dėl to, kad pastaraisiais metais ūkininkai niekaip negali išsivaduoti nuo įvairių gamtos stichijų.

„Šie metai turėjo būti visai neblogi – pasėliai gerai peržiemojo, o ir pavasaris įkvėpė daug optimizmo. Visi prognozavo neblogą būsimą derlių. Deja, per vieną naktį viskas pasikeitė“, – apgailestavo Pilviškių seniūnijos ūkininkas.

Viena veislė

Kybartų seniūnijoje ūkininkaujantis Linas Aidukonis taip pat patyrė nemenkos žalos – išgulė maždaug 40 ha ūkininko javų. Vyras pastebėjo, kad nukentėjo tik „Skagen“ veislės kviečiai. Kiti plotai per audrą išsilaikė pakankamai gerai. Didžiausią apmaudą jam kelia tai, kad į pasėlių priežiūrą investuota labai daug lėšų.

„Paradoksalu, tačiau tie ūkininkai, kurie javus gal tik kartą purškė nuo žolių ir tik kokį sykį patręšė, per šias liūtis nukentėjo mažiau nei tie, kurie augalus prižiūrėjo pagal visas rekomendacijas. Mažiau chemikalų ir trąšų gavę javai – retesni, jų varpos lengvesnės, tad ir prie žemės vėtrai jas paguldyti buvo daug sunkiau“, – svarstė L. Aidukonis.

Jis vylėsi, kad artimiausią mėnesį orai bus palankūs ir išgulę javai bent šiek tiek pakels savo viršūnes. Bet kokiu atveju, nuostolių išvengti jau nepavyks.

Išsigando be reikalo

Virbalio seniūnijoje žemę dirbantis Dainius Karaška savaitės pradžioje taip pat labai išsigando, kai prie namų išvydo nedidelį augančių kviečių plotą – praktiškai visi javai buvo priplakti prie žemės. Vyras galvojo, kad ir likusiose jo valdose bus panaši situacija. Laimei, niūrios prognozės nepasitvirtino.

„Išgulė maždaug 20 proc. mano pasėlių, tačiau tai niekis, palyginti su kai kurių kitų ūkininkų patirtais nuostoliais. Labiausiai nukentėjo nuo Virbalio Pajevonio seniūnijos link besidriekiantys žemės plotai. Ten situacija labai bloga“, – teigė D. Karaška.

Jis svarstė, kad jo auginami javai gana gerai atlaikė siautusią audrą dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ūkininkas džiaugiasi pasirinkęs „Etana“ kviečių veislę, kuri yra pakankamai atspari panašioms gamtos stichijoms. Taip pat jis du sykius naudojo augimo reguliatorių, apsaugantį javus nuo išgulimo.

„Manau, jog visa tai tikrai prisidėjo prie to, kad nuostoliai nebūtų dideli. Aplinkui vėjas vartė medžius, laužė šakas, tačiau kviečiai liko stovėti“, – džiaugėsi ūkininkas.

Draustis nesiryžta

Visi kalbinti žemdirbiai baiminosi, kad neseniai siautusios audros gali būti ne paskutinės, todėl nuostoliai dar gali didėti. Ūkininkai prognozavo, kad šiais metais javapjūtė prasidės kiek vėliau nei pernai. Praėjusiais metais dėl sausų orų daugelis žemdirbių visus grūdus į aruodus buvo supylę jau rugpjūčio pradžioje, o šiemet panašiu laiku kombainai turėtų tik išvažiuoti į laukus. Aišku, tie, kas sėjo žieminius miežius, jų pjūtį greičiausiai pradės jau kitą savaitę. Tačiau šią kultūrą mūsų rajone augina tik nedidelė dalis žemdirbių.

Dėl stiprių audrų patirtus nuostolius ūkininkams niekas nežada kompensuoti. Įprastai žala būna atlyginama tik tiems, kurie draudžia savo pasėlius. Mūsų rajone tai daro vos apie 30 žemdirbių.

„Sulaukiau pasiūlymų drausti pasėlius, tačiau viską apsvarstęs šiemet dar nusprendžiau to atsisakyti. Draudimas – ne pigus reikalas. Kadangi paskutiniai keleri metai žemės ūkio sektoriuje nebuvo patys lengviausi, teko gerai apgalvoti išlaidas. Dabar akivaizdu, kad suklydau. Ateityje tikrai rimtai svarstysiu drausti savo plotus“, – teigė V. Kamaitis.

D. Karaška sakė pasiūlymo drausti javus ir rapsus sulaukęs likus vos dviem dienoms iki rajoną nusiaubusios audros, tačiau viską gerai apgalvojęs vyras pasiūlymo atsisakė.

„Pagal paskaičiavimus man būtų reikėję sumokėti 2, 5 tūkst. eurų draudimo įmoką, o galima grąža pasirodė labai abejotina. Nors klimato sąlygos tampa vis sunkiau prognozuojamos, kol kas dar neapsisprendžiau, ar ateityje drausiu savo pasėlius“, – kalbėjo D. Karaška.