Rajone pradėti kulti žieminiai miežiai

Andrius GRYGELAITIS

Praėjusios savaitės pabaigoje rajono laukuose jau buvo galima išvysti grūdus kuliančius kombainus – prasidėjo žieminių miežių pjūtis.

Bene pirmieji rajone į laukus su kombainu išvažiavo Šeimenos seniūnijos ūkininkai Vidas ir Saulius Pavelčikai. Vyrai praėjusio šeštadienio pavakarę nukūlė maždaug 1, 5 ha auginamų žieminių miežių plotą. Iš viso jie turi pasėję apie 15 ha šių javų.

„Pernai žieminius miežius kūlėme birželio 30 d., šiemet – beveik savaite vėliau. Pirmasis derlius labai džiugina. Iš to nedidelio plotelio prikūlėme net 14 tonų grūdų. Aišku, iš kitų plotų naivu tikėtis panašaus kiekio, tačiau manau, jog ir likęs derlius bus neblogas. Pernai žieminių miežių derliumi taip pat buvome labai patenkinti“, – teigė V. Pavelčikas.

Jis pasakojo, kad patikrinus ką tik nukultų grūdų drėgnumą rankinis drėgnomatis rodė 19 proc., o nuvežus į supirkimo punktą buvo užfiksuota 18 proc. drėgmė.

V. Pavelčikas sakė žieminius miežius auginantis dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jų derlius subręsta daug anksčiau, todėl iš dalies tai padeda išbandyti kombainą prieš didžiąją javapjūtę. Be to, žieminių miežių auginimo sąnaudos palyginti su kitomis kultūromis yra gana mažos.

Dėl panašių priežasčių žieminius miežius augina ir Pajevonio seniūnijoje kartu su tėčiu Gintautu ūkininkaujantis Linas Klimavičius. Vyras šiemet sėjo 20 ha šių javų, o praėjusį sekmadienį nukūlė 3 ha. Likusį miežių derlių ūkininkas planuoja nuimti kitą savaitę.

„Nors sekmadienio rytą šiek tiek palijo, tačiau labai norėjau išbandyti kombainą, todėl po pietų išvažiavau į laukus. Supratau, kad kombainas didžiajai javapjūtei paruoštas gerai. Iš hektaro vidutiniškai byrėjo 5–6 tonos miežių. Kadangi šie javai buvo pasėti į gana prastą žemę, todėl toks kiekis mane visiškai tenkina. Grūdų drėgnumas siekė 18 proc.“, – sakė L. Klimavičius.

Kaip ir V. Pavelčikas, jis žieminius miežius augina ne pirmus metus. Pernai Klimavičių ūkyje jų pjūtis prasidėjo dar anksčiau – birželio 28 d.

„Daugelis galvojo, kad ir šiemet javapjūtė bus ankstyva, tačiau gamta viską sudėliojo į savas vietas. Likusias kultūras greičiausiai pradėsime kulti tik pačioje liepos pabaigoje arba net rugpjūčio pradžioje“, – svarstė Pajevonio seniūnijos ūkininkas.

Jam antrino ir V. Pavelčikas. Pasak jo, įprastai didžiąją javapjūtę žemdirbiai pradeda kuldami žieminius rapsus, tačiau šiemet ši kultūra noksta gana lėtai. Gali būti, kad rapsai subręs vienu metu su žieminiais kviečiais.

Žieminius miežius auginantys L. Klimavičius bei V. Pavelčikas – vieni iš retų mūsų krašto ūkininkų, pasirinkusių šią kultūrą. Rajone iš bendro maždaug 85 tūkst. ha dirbamos žemės ploto žieminių miežių deklaruota tik 586 ha. Praėjusiais metais šios kultūros auginta dar mažiau – vos 164 ha. Šiemet daugiausiai žieminių miežių sėjo Šeimenos (144 ha) bei Keturvalakių (120 ha) seniūnijų ūkininkai.

Žieminiai miežiai nėra itin populiarūs ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje. Pernai Lietuvos žemdirbiai šia kultūra buvo užsėję maždaug 22 tūkst. ha, o užpernai – vos 8 tūkst. ha.

Dauguma ūkininkų žieminius miežius auginti ryžtasi dėl ankstyvos jų pjūties. Įprastai jie kuliami pirmosiomis liepos savaitėmis.

Ankstyva šių javų pjūtis ūkininkams leidžia laisvai planuotis kitus javapjūtės darbus, savotiškai padeda išbandyti techniką prieš didžiąją javapjūtę. Be to, žemdirbiams nėra reikalo skubėti, verstis per galvą bijant, kad kiti javai išguls ar išbyrės.

Žieminiai miežiai mūsų klimato sąlygomis tinkami auginti, gerai dera. Ūkininkų teigimu, ši kultūra – geras priešsėlis kitiems augalams, o ir auginti juos nėra sudėtinga.

„Kai kurie ūkininkai nemėgsta žieminių miežių, nes jie – tarsi piktžolės. Juos sunku išnaikinti, taip pat sunkiau nukulti, o jų grūdų visur pribyra, neretai užteršiamos kitos kultūros. Pasėjus žieminius miežius išauga ir iššalimo rizika. Ši kultūra jautresnė net už žieminius rapsus“, – paaiškino L. Klimavičius.