Gimtosios kalbos egzaminą abiturientams įveikti sunkiau nei anglų

Kiekvienais metais nemažai abiturientų pasirenka laikyti anglų kalbos brandos egzaminą. Stebina tai, kad jo rezultatai jau ne pirmus metus yra daug geresni nei privalomojo gimtosios kalbos egzamino.

Situacija nesikeičia

Remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 2018 m. lietuvių ir anglų kalbos egzaminų vidurkis skyrėsi per kiek daugiau nei 10 procentinių taškų. Taip pat stipriai skyrėsi ir išlaikiusiųjų procentas – lietuvių kalbos egzamino neišlaikė beveik 9 proc. abiturientų, o anglų tik 0, 8 proc.

Situacija nedaug keitėsi ir praeitais, 2019 metais. Nors anglų kalbos egzaminą išlaikė šiek tiek mažiau – 97, 8 proc. – mokinių, tačiau krito ir gimtosios kalbos egzaminą sėkmingai įveikusių abiturientų procentas – jų buvo 91, 25 proc.

Stebint tokias tendencijas gali susidaryti įspūdis, jog Lietuvos jaunimas užsienio kalbą moka geriau nei savąją.

Lengvesnis ir įdomesnis

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos abiturientė Rugilė Blauzdžiūnaitė pasakojo, jog ruošimąsi egzaminams apsunkina skirtingi vertinimo kriterijai.

„Anglų kalbos esė pabaigoje pavartojus motyvacinę frazę mokinio rašinys vertinamas geresniu balu, o lietuvių kalbos rašinyje toks apibendrinimas būtų vertinamas kaip stiliaus klaida“, – teigė mokinė.

Dėl didelio informacijos kiekio tam tikrais aspektais kardinaliai skirtingas egzaminų vertinimas gali trikdyti mokinius ir vėliau paveikti galutinius rezultatus. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientas Povilas Ziegoraitis samprotavo, kad nuo geresnių lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų atitolina aukšti reikalavimai.

„Anglų kalbos brandos egzaminą galima išlaikyti vien iš bendro išprusimo ir, mano nuomone, jis yra daug paprastesnis, o daugumai – ir įdomesnis, nei lietuvių kalbos egzaminas“, – pasakojo dvyliktokas.

Mokiniai nesidžiaugė ir šių metų gimtosios kalbos egzamino temomis. R. Blauzdžiūnaitė sakė, jog kai kurios buvo palyginti siauros ir reikalavo labai atidaus autorių pasirinkimo, kad rašinys būtų savitas ir originalus. Merginai pritarė ir tos pačios mokyklos abiturientas Matas Fišeris: „Lietuvių kalbos egzaminas buvo sunkokas. Anglų kalbos egzaminą jaučiuosi parašęs tikrai geriau“.

Skiriasi užduotys

Abiejų kalbų egzaminų formatai skiriasi ne tik vertinimu, bet ir užduotimis.

Anglų kalbos egzamino užduotį sudaro keturios vienodas procentines dalis (po 25 proc.), turinčios dalys: kalbėjimo, skaitymo, rašymo bei klausymo.

Tuo tarpu vienintelio privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotis nuo 2013 metų teliko viena – parašyti 500 žodžių apimties rašinį remiantis lietuvių literatūra.

„Manau, jei lietuvių kalbos egzaminą sudarytų kelios dalys, vertinimas būtų objektyvesnis. Kol kas dėl tokių pokyčių vis dar vyksta diskusijos“, – pasakojo Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vaida Kainauskienė.

Neperskaito literatūros

Žemus valstybinio lietuvių kalbos egzamino balus gali lemti ir blogėjantis mokinių raštingumas.

V. Kainauskienė teigė, jog jaunuoliai vis mažiau skaito, dažnas neperskaito visos reikalingos programoje esančios literatūros, o tai vėliau atsispindi ir egzamino rašinyje. Anot pedagogės, abiturientai per egzaminą dabar turi galimybę pasitikrinti kūrinio faktus (bent jau kūrinio veikėjo vardą ar autoriaus pavardę ir t. t.), bet to nepadaro.

„Mokiniai gali naudotis ir žodynu, pasitikrinti kai kurias klaidas, deja, praleidžia ir šią galimybę“, – stebėjosi mokytoja.

Tam, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas būtų išlaikytas, reikia surinkti bent 30 proc. užduoties taškų, kitaip teks dalyvauti pakartotinėje egzaminų sesijoje. Visi pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 5 d.

Ugnė UNGURAITYTĖ

Anglų kalbos kursai ir korepetitoriai www.intellectus.lt