Įvyko prasminga mūsų krašto tradicija tapusi kultūrinio gyvenimo šventė – festivalio „Poezijos pavasaris“ renginys rajone. Literatūrai neabejingi žmonės jo, vėluojančio dėl pandemijos, kantriai laukė ne vieną mėnesį. Šventės dieną, liepos 29-ąją, vilkaviškiečiams buvo didelė garbė ir džiaugsmas įteikti Salomėjos Nėries literatūrinę premiją jos laureatei rašytojai Aldonai Ruseckaitei.
Labai džiugu, kad net ir šiemet, kai planus stipriai koreguoja koronaviruso pandemija, vis dėlto įvyko ilgus dešimtmečius puoselėjama, prasmingas tradicijas turinti Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureato apdovanojimo šventė. Vilkaviškio rajone sulaukta svečių, atvykusių į kultūros šventę. Į Poezijos pavasario renginį atvyko poetė, rašytoja A. Ruseckaitė, literatūrologė Kristina Bačiulienė, Kauno dramos teatro aktorė Inga Mikutavičiūtė ir fleitininkė Monika Ryškutė.
Viešnios tradiciškai apsilankė Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Ten jas priėmė meras Algirdas Neiberka. Susitikime diskutuota apie Salomėjos Nėries asmenybę, jos tragišką gyvenimą ir likimą, apie kūrybą, kuriai įtakos turėjo karo metų patirtys ir įvykiai. Rašytoja A. Ruseckaitė, bendraudama su meru, išsakė padėką visam Vilkaviškio rajonui, kurio žmonės gerbia ir puoselėja poetės S. Nėries atminimą.
„Ši poetė Lietuvoje yra labai gyva. Visi moka jos eiles, dainuoja dainas. Salomėjos Nėries kūryba yra paminklas, tai – atskira mokykla. Man ši premija yra ypač brangi“, – dėkodama tądien kalbėjo A. Ruseckaitė.
Festivalio „Poezijos pavasaris“ renginio Vilkaviškio rajone svečiai jau tradiciškai, nuo 2007-ųjų, aplanko poetės sūnaus Sauliaus Bučo kapą Alvito kapinaitėse. Kiršuose, Salomėjos Nėries tėviškėje, kur vyko poezijos skaitymai, svečius pasitiko poetės marti Laima Bučienė.
S. Nėries žodžiais „Tavasis balsas skamba mano eilėse“ pavadinti poezijos skaitymai šiemet vyko liepos 29-ąją, sergėjami šeimininkių globėjos šv. Mortos. Kita vertus, praeitą trečiadienį buvo dar ir Griaustinio diena… Vis dėlto visi – ir renginio organizatoriai, ir dalyviai – tikėjosi palankaus oro. Nors linko nuo stipraus vėjo gūsių senosios Kiršų sodybos obelys pilnomis šakomis, svyrančiomis nuo šių metų derliaus, ir pralyti grasino… Buvo sumanyta, kad garbūs svečiai ir dalis renginio dalyvių (jų, beje, susirinko nemažai) susės Bačinskų stuboje, kurią, žiūrint į senuosius pamatus, nebuvo sunku įsivaizduoti. Kiršuose, kur visada tvyro ypatinga aura, skambėjo fleita, raiškus lietuviškas žodis, Salomėjos Nėries premijos laureatės A. Ruseckaitės, literatūrologės K. Bačiulienės įtaigios mintys.
Po poezijos skaitymų viešnios užsuko į poeto Kazio Bradūno tėviškę, pasidžiaugė naująja Alvito bažnyčia, apsilankė Blažaičių šeimos – tautodailininko Raimundo ir bibliotekininkės Angelės – įspūdingoje sodyboje.
Poezijos vakaras „Po poezijos paukštės sparnu“, per kurį teikiama Salomėjos Nėries literatūrinė premija, taip pat sulaukė gausaus būrio žmonių.
Priminsime, kad šiais metais Salomėjos Nėries literatūrinė premija jos laureatei rašytojai A. Ruseckaitė skirta už eilėraščių knygą „Debesiu“ (2019). Literatė Aldona – sūduvė, kapsė, kilusi iš Prienų krašto, kaip ji pati sakė, „Šilavotas, Balbieriškis, Išlaužas, Ingavangis taip ir liks pasaulio sostinė – mano pasaulio.“ Tai iš ten ir iš šeimos tokia begalinė kūrybinė versmė.
Salomėjos Nėries literatūrinės premijos teikimo istorijoje buvo trečias kartas, kai nominantu tapo autorius, analizavęs S. Nėries gyvenimą ir kūrybą. Kaip žinome, 1995 m. premija buvo apdovanota lietuvių literatūros tyrinėtoja prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, po penkerių metų, 2000-aisiais, – Salomėjos Nėries metraštininku dažnai vadinamas Viktoras Alekna. Po tikrai ilgos dvidešimties metų pertraukos premija įteikta rašytojai, subtiliai prisilietusiai prie S. Nėries asmenybės. Nors A. Ruseckaitė apdovanota už eilėraščių knygą „Debesiu“, taip sutapo, kad praeitais metais ji publikavo dar ir biografinį romaną apie S. Nėrį „Padai pilni vinių“.
A. Ruseckaitė ilgus metus dirbo Maironio lietuvių literatūros muziejuje, jos kūryba: poezija, novelės, biografiniai romanai yra reikšmingas indėlis į lietuvių literatūrą. Mums, vilkaviškiečiams, yra tikrai džiugu, jog būtent A. Ruseckaitei galėjome įteikti Salomėjos Nėries literatūrinę premiją.
Jau tapo prasminga tradicija per poezijos šventę pristatyti Mažojo poezijos pavasario laureatą, pasiūlyti jam paskaityti pluoštelį savosios kūrybos. Šiemet Vilkaviškio kultūros centre klausėmės Astos Kasnauskienės eilėraščių.
Vilija GILIENĖ
Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.