Į gamtą – su palapinėmis: jas statyti galima ne bet kur

Šiemet bene populiariausia kelionių kryptis – Lietuvos saugomos teritorijos, o vienas iš populiariausių būdų poilsiauti gamtoje – stovyklavimas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pataria, kaip jos prižiūrimoje gamtoje stovyklauti atsakingai, ypač apsistojus su palapinėmis.

Kelia grėsmę gamtai

Palapinių statyti bet kur negalima ne šiaip sau, o dėl gamtai keliamos grėsmės. Pačiuose vertingiausiuose kampeliuose – saugomose teritorijose, gamtos vertybės yra itin jautrios, o žmogus, net ir to nenorėdamas, dažniausiai palieka savo pėdsaką: suniokoja arba pažeidžia natūralią miško paklotę, palieka šiukšlių, tyčiomis ar ne – skina retus augalus, drumsčia laukinių gyvūnų ramybę. Be to, kyla rizika sukelti gaisrą netinkamai ir savavališkai įsirengus laužavietę. Kartais stovyklautojai sumano naudoti chemines medžiagas stovyklavietėje plaudami indus, rankas. Tai lokaliai užteršia dirvožemį, o per laiką šios medžiagos su lietaus vandeniu patenka ir į gilesnius dirvožemio sluoksnius, nuteka į vandens telkinius, šaltinius ir versmes.

Kur statyti palapinę?

Lankymosi miške taisyklėse taip pat reglamentuojama, kad apsistoti poilsio su palapinėmis miškuose galima tik oficialiose stovyklavietėse, kempinguose.

Saugomose teritorijose statyti palapinę galima tik tose vietose, kurios oficialiai nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Juose pateikiama informacija apie jau esamas ir dar rengiamas stovyklavietes, todėl patariama pirmiausia paskambinti į parko, kurio teritorijoje šios yra, direkciją. Jos specialistai dar ir parekomenduos, kokius gamtos kampelius sykiu aplankyti.

Lietuvos pajūrio paplūdimiuose taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse bei rengti stovyklavietes. O Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose visoje Kuršių nerijos teritorijoje, išskyrus Nidos kempingą. Palapinių ne tam skirtose vietose taip pat negalima statyti ir gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose.

Svarbu suprasti, kad prie ežerų gali būti ir poilsio, atokvėpio vietos, bet jose taip pat negalima statyti palapinių, nebent prie vandens yra įrengtos oficialios ir teisėtos stovyklavietės.

Kuo skiriasi poilsiavietė nuo stovyklavietės?

Poilsiavietė yra skirta trumpalaikiam poilsiui gamtoje be nakvynės. Važiuojant dviračiais poilsiavietėse galima atsikvėpti, papietauti ar užkąsti, kadangi jose paprastai būna įrengti lauko baldai, stoginės, šiukšliadėžės, greta – automobilių stovėjimo aikštelės.

Stovyklavietė skirta poilsiui su nakvyne, čia galima apsistoti ir su kemperiais arba palapinėmis. Stovyklavietėse būna įrengtos laužavietės, lauko baldai, stoginės, tualetai, konteineriai šiukšlėms, sutvarkyti priėjimai prie vandens telkinių, t. y. visa infrastruktūra, reikalinga kelių dienų poilsiui su nakvyne.

Esminis skirtumas – kad poilsiavietėje draudžiama apsistoti su palapinėmis ir kemperiais, o stovyklavietės tam ir yra skirtos. Abiem atvejais svarbu laikytis viešosios tvarkos, netriukšmauti, netrukdyti kitiems poilsiautojams ir laukiniams gyvūnams, nešiukšlinti. Be reikalo nereikėtų skinti augalų, ypač jei jie nematyti ir nepažįstami, nes tai gali būti saugomos rūšys.

Laužus kūrenti galima tik specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Joms naudoti tik savo atsivežtas malkas arba surinktas sausas šakas, žabus, o laužą nustojus kūrenti ir jam užgesus – užpilti vandeniu arba žemėmis. Lauže draudžiama deginti įvairias pakuotes ir kitas susidariusias atliekas.

Jei atvykstate kelių dienų poilsiui su palapine, būtų puiku, jei iš anksto pasirūpintumėte ir šiukšlių maišais bei visas susidariusias atliekas išsivežtumėte su savimi. Toks gamtą tausojantis stovyklavimas yra itin populiarus ir užsienio šalyse, ypač saugomose teritorijose.

Numatytos baudos

Kokios pasekmės laukia ne vietoje įsikūrusių žmonių? Kokios baudos yra skiriamos už ne vietoje pastatytą palapinę, ar baudos dydis priklauso nuo palapinės pastatymo vietos?

Pirmąjį kartą ne vietoje palapinę pasistatęs, bet nepiktybiškas ir žalos gamtai nepadaręs poilsiautojas gali atsipirkti įspėjimu. Tačiau dažniausiai žmonės žino, kad vienoje ar kitoje teritorijoje statyti palapinę yra draudžiama, ir vis tiek rizikuoja. Tokiais atvejais Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.

Kartais pažeidėjai baudžiami ne tik už palapinės pastatymą negalimoje vietoje, bet ir už gamtai padarytą žalą, kadangi ten, kur yra palapinė, įprastai neapsieinama ir be laužo, šiukšlių palikimo ar net gamtos vertybių sunaikinimo.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.