Prasidėjo visuotinis žemės ūkio surašymas

Lietuvoje prasidėjo visuotinis žemės ūkio surašymas. Šiemet tokius surašymus atlieka visos Europos Sąjungos šalys. Pagal gautus duomenis bus kuriama ir planuojama visos bendrijos žemės ūkio politika, nuo to priklausys subsidijos, išmokos ūkininkams, bus numatoma parama visam sektoriui.

Iki rugsėjo 9 d. ūkininkai duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.Statistika gyventojams.

Tuos, kurie nesusirašys internetu, nuo rugsėjo 10 d. lankys arba telefonu apklaus klausėjai. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės savo statistinius duomenis visą mėnesį galės pateikti internetu nuo spalio 12 d. per sistemą e.Statistika.

Žemės ūkio surašymas – didžiulis statistinis tyrimas, apimantis apie 160 tūkst. ūkininkų, šeimos ūkių, žemės ūkio bendrovių ir įmonių.

Surinkus ir apdorojus duomenis, bus aiškus detalus Lietuvos žemės ūkio vaizdas: kiek šalyje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.

„Šie statistiniai duomenys – tai mūsų ūkių ateities pagrindas. Šiemet žemės ūkio surašymus atlieka visos Europos šalys. Gauti duomenys atskleis tikrąją padėtį žemės ūkyje visoje Europos Sąjungoje. Pagal juos bus kuriama ir planuojama visos bendrijos žemės ūkio politika. Nuo to priklausys ir mūsų ūkininkams skiriamos subsidijos, išmokos, planuojama parama žemės ūkiui“, – surašymo svarbą akcentavo Lietuvos statistikos departamento Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyriaus vedėja Aušra Jablonskienė.

Ruošiantis šiam surašymui didelis dėmesys buvo skirtas patogesniam duomenų pateikimui ir jau turimų duomenų panaudojimui. Ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės duomenis gali pateikti internetu. Ir elektroninės, ir klausėjų pildomos surašymo anketos bus papildytos jau turimais administraciniais duomenimis.

Ūkininkai juos galės koreguoti, keisti arba palikti, kokie yra. Duomenų, kurie visiškai atitinka surašymo metodiką, nebus klausiama.

„Ankstesniame surašyme administracinius duomenis naudojome patikrinti surinktą informaciją. Šį kartą respondentų nevarginsime ir duomenų, kuriuos jie yra pateikę valstybės institucijoms, nebeklausime. Dalis ūkių pildys sutrumpintą anketą – turės pateikti tik pagrindinius duomenis apie savo ūkį. Duomenis apie ūkio darbuotojus, pelningą ūkio veiklą, ūkinių gyvūnų laikymą, tręšimą, mėšlo, srutų gavybą ūkyje turės pateikti tik atrinkti ūkiai. Taip daroma, siekiant mažinti administracinę naštą ūkininkams“, – sakė A. Jablonskienė.

Per surašymą surinktų statistinių duomenų saugumą garantuoja Oficialiosios statistikos įstatymas. Duomenys bus naudojami tik statistikos reikmėms ir skelbiami tik apibendrinti. Su mokesčiais, socialiniu draudimu ir kitomis administracinėmis priemonėmis surašymas neturi nieko bendra.

Tai ketvirtasis visuotinis žemės ūkio surašymas Lietuvos valstybės istorijoje.

Pirmasis įvyko 1930 m. Sovietmečiu duomenis apie žemės ūkio augalų pasėlius, sodus ir uogynus, gyvulių ir paukščių skaičių, traktorius ir kitas žemės ūkio mašinas bei ūkinius pastatus teikdavo kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, o gyventojų pasodybinių sklypų duomenys buvo apskaičiuojami taikant imties metodus arba administracinius duomenis.

Antrasis nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio surašymas įvyko 2003 m., o paskutinis – 2010 m.

Šį Žemės ūkio surašymą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Lietuvos statistikos departamento inf.