Apie turtus, amžių ir išsilavinimą

Penktadienį, likus 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kt.

Ši informacija vieša, ją galite rasti interneto svetainėje www.vrk.lt.

Kandidatuoja 22 milijonieriai

Kartu su pareiškiniais dokumentais kandidatai į Seimą privalėjo pateikti ir savo turto bei pajamų deklaracijų išrašus. Padalijus bendrą 1755 kandidatų turto sumą (privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai, piniginės lėšos) ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas į Seimą kandidatuojantis asmuo disponuoja beveik 147 tūkst. eurų turtu.

Didžiausia kandidatų turto suma (neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas) disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 45 214 196 eurai. Antroje vietoje – Darbo partija, kurios kandidatų bendra turto suma sudaro 32 593 478 eurus, trečioje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, disponuojantys 20 867 219 eurų turtu.

Mažiausiai turto deklaravo Lietuvos liaudies partijos kandidatai– 2 324 103 eurus, „Drąsos kelio“ politinė partija – 3 586 913 eurų ir Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai – 4 249 568 eurus.

Šiemet dėl Seimo nario kėdžių kovos 22 milijonieriai. Trys turtingiausi kandidatai yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše, po du milijonierius savo gretose turi Darbo partija, Liberalų sąjunga, Socialdemokratų partija, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Lietuva – visų“. Po vieną milijonierių turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai. Dar du, daugiau nei milijono eurų turtu disponuojantys kandidatai, yra išsikėlę patys.

Skaičiuojant turto, vertybių ir piniginių lėšų sumas (neskaitant suteiktų ir gautų paskolų) daugiausiai turto turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis – 24 338 530 eurų. Antroje šio sąrašo vietoje – Darbo partijai atstovaujantis Antanas Guoga – 17 326 796 eurai. Trečias – Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas – 6 922 083 eurai.

93 kandidatai į Seimo narius nurodė neturintys jokio turto, kai kurie nurodė skendintys skolose.

Solidžiausiam kandidatui – 86-eri

Kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną, spalio 11-ąją, sieks 50 metų 2 mėnesius ir 3 dienas. 2016-aisiais šis vidurkis buvo 48, 9 metų, 2012-aisiais – 47 metai.

Daugiau kaip pusę kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 60 metų (51 proc.). Beveik 22 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra vyresni kaip 61-erių. Panašų skaičių – 21 proc. sudaro kandidatai, kuriems yra 31–40 metų. Mažiausia, vos 6 proc. siekianti, kandidatų dalis, yra asmenys, kuriems yra 25–30 metų.

Solidžiausio amžiaus kandidatą savo gretose turi Lietuvos liaudies partija. Jos sąraše yra asmuo, kuriam šiemet sukanka 86-eri.

Jauniausia partija pagal amžiaus vidurkį yra Laisvės partija. Ją sudaro kandidatai, kurių amžiaus vidurkis yra 38, 6 metų.

Dauguma – su aukštuoju

Lyginant su 2016 m. Seimo rinkimų kandidatų duomenimis, šiemet į Seimą kandidatuojančių asmenų, kurie nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą, yra 11 proc. daugiau.

Dauguma kandidatų (83 proc.) savo anketose nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą (2016 m. tokių kandidatų buvo 72 proc.). 4, 3 proc. kandidatų turi aukštesnįjį, 4, 1 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą, 7 proc. kandidatų nenurodė, kokius mokslus yra baigę.

Daugiausiai kandidatų su aukštuoju išsilavinimu yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše – 95 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – 94, 3 proc., Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše – 92, 1 proc.

Mažiausiai kandidatų su aukštuoju išsilavinimu turi Centro partija – tautininkai – 59, 5 proc., „Drąsos kelio“ politinė partija – 70 proc. ir Lietuvos žaliųjų partija – 74, 4 proc.