Ką rinksime į Seimą: pažintis su kandidatais

Paskelbė:

Paskelbta:

2020-09-18

Algirdas Butkevičius (Lietuvos žaliųjų partija), Vilius Krivickas (Darbo partija), Goda Krukauskienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vytautas Lekešius (Krikščionių sąjunga), Egidijus Papečkys (Liberalų sąjūdis), Daiva Riklienė (Socialdemokratų partija) ir Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga). /

Artėja spalio 11-oji – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų diena. Tada ir paaiškės, kas naujos kadencijos parlamente atstovaus mūsų rajonui. Ta proga „Santakos“ laikraščio skaitytojams pristatome kandidatus, nusprendusius balotiruotis vienmandatėje Vilkaviškio rinkimų apygardoje.

Varžytis dėl Seimo nario mandato šiuo metu yra pasirengę septyni kandidatai. Tai Algirdas Butkevičius (Lietuvos žaliųjų partija), Vilius Krivickas (Darbo partija), Goda Krukauskienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vytautas Lekešius (Krikščionių sąjunga), Egidijus Papečkys (Liberalų sąjūdis), Daiva Riklienė (Socialdemokratų partija) ir Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Pažintį su jais pradėsime abėcėlės tvarka. Skaitytojams trumpai pateiksime kandidatų anketinius duomenis, o taip pat jų atsakymus į tris tuos pačius klausimus.

Algirdas BUTKEVIČIUS

Lietuvos žaliųjų partija

61-erių metų Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Gyvena Vilniuje. Laisvai kalba anglų ir rusų kalbomis.

IŠSILAVINIMAS. Inžinierius ekonomistas (Vilniaus inžinerinis statybos institutas), vadybos magistras (Kauno technologijos universitetas), socialinių mokslų daktaras, ekonomikos kryptis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas).

POLITINĖ PATIRTIS . Seimo narys nuo 1996 m., 2004–2005 m. finansų ministras, 2006–2008 m. susisiekimo ministras, 2012–2016 m. Ministras Pirmininkas.

VISUOMENINĖ VEIKLA. Visuomeninės organizacijos „Kartu tikrai galime“, teikiančios nemokamą korepetitorių pagalbą mokiniams, vienas iš įkūrėjų ir globėjas. Iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl apribojimo Seimo nariams dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje buvo Lietuvos imtynių federacijos prezidiumo narys, Lietuvos moterų krepšinio lygos prezidentas. Seimo narys sako, kad ir toliau talkina šioms organizacijoms.

ŠEIMA. Žmona Janina – ekonomistė, duktė Indrė – vadybininkė, anūkai: Kamilė (8 m.), Emilė (5 m.) ir Simonas (3 m.).

POMĖGIAI. Mėgsta skaityti knygas apie pasaulines politikos, ekonomikos ir socialines tendencijas, taip pat aktyviai sportuoja gamtoje ir treniruoklių salėje.

AUGINTINIAI. Neturi, tačiau kartais padraugauja su anūkų katinu Zefyru.

– Kodėl siekiate Seimo nario mandato?

– Esu ilgametis Seimo narys, ilgą laiką atstovavęs Vilkaviškio rinkėjams. Žinau šio krašto problemas ir kaip jas spręsti. Politika yra lygiai tokia pati profesija, kaip mokytojo ar gydytojo – reikalinga patirtis ir kompetencija, kuri sukaupiama per ilgą laiką.

Užsimezgęs ilgalaikis bendradarbiavimas su krašto gyventojais, organizacijomis, vietos bendruomenėmis bei savivalda padėjo mums kartu nuveikti nemažai darbų, tačiau gyventojų dėmesys, kreipimaisi rodo, kad dar yra daug nebaigtų klausimų ir bendrų ateities iniciatyvų.

– Kokią svarbiausią Vilkaviškio rajono problemą galite įvardyti ir kaip ją reikėtų, o galbūt ir padėtumėte spręsti?

– Kaip specifinę Vilkaviškio krašto problemą įvardyčiau negebėjimą pritraukti vietinių ir užsienio investicijų.

Savo rinkimų programoje esu išsikėlęs tikslą, jau ir pradėjęs dirbti ta linkme, kad Vilkaviškyje būtų įkurtas Marijampolės laisvosios ekonominės zonos filialas. Tokia zona patraukli investuotojams dėl jiems taikomų lengvatų. Stambūs investuotojai paprastai moka 2–3 kartus didesnius atlyginimus, o tai mums labai praverstų, nes pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Vilkaviškio rajonas užima vos 56 vietą tarp 60 savivaldybių.

– Valstybės tarnybos įstatyme yra numatyta reali materialinė atsakomybė valstybės tarnautojams, savo veiksmais padariusiems žalos valstybei. Tačiau daugeliu atvejų valstybės tarnautojai lieka nenubausti. Kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti, kad taip nebūtų?

– Manau, kad institucijos vengia įsivelti į teisminius procesus, kurie pas mus trunka labai ilgai. Bene žymiausia istorija – kai vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido Valstybės tarnybos departamento direktorių, kurį teismas vėliau sugrąžino į pareigas, įpareigodamas sumokėti priteistas kompensacijas. Po daugelį metų trukusio bylinėjimosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad ministras neturi atlyginti padarytos žalos, nes nenustatyta jo kaltė.

Taigi, daugeliu atvejų nėra lengva įrodyti kaltę. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, teritorijų planavimo, teisės aktai labai painūs, neretai prieštaraujantys vienas kitam, valstybės tarnautojai baiminasi dėti parašus, taip vilkindami procesus, o tai irgi nėra gerai. Taigi, visų pirma, reikėtų siekti įstatymų aiškumo.

Vilius KRIVICKAS

Darbo partija

35-erių metų Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos vadybininkas. Gyvena Marijampolėje. Laisvai kalba angliškai.

IŠSILAVINIMAS. Anglų filologijos bakalauras su mokytojo kvalifikacija (Vilniaus pedagoginis universitetas), švietimo kokybės vadybos magistras (Lietuvos edukologijos universitetas).

POLITINĖ PATIRTIS. Marijampolės savivaldybės tarybos narys, buvęs Seimo nario patarėjas, padėjėjas.

VISUOMENINĖ VEIKLA. Padeda žmonėms spręsti jiems kylančias problemas, gilinasi į neįgaliųjų problemas ir galimus jų sprendimo būdus, periodiškai rengia nemokamus muzikos įrašinėjimo mokymus, dalijasi patirtimi, vykdo edukacijas jaunimui.

ŠEIMA. Nevedęs, turi draugę Agnę.

POMĖGIAI. Muzika, meditacija, knygų skaitymas, sportas, politika.

AUGINTINIAI. Kinų kuoduotasis šuo Čarlis.

– Kodėl siekiate Seimo nario mandato?

– Seimo nario mandato siekiu dėl to, kad savo jaunatviška energija, išsilavinimu, darbu, idėjomis ir sąžiningumu galiu pagaliau pakelti Lietuvą iš dugno, kuriame dabar visi esame.

Man nereikia jokio materialaus atlygio, kadangi esu visiškai apsirūpinęs. Esu daugiau idėjinis žmogus, norintis, kad Lietuvos žmonės oriai gyventų savo gimtojoje šalyje.

– Kokią svarbiausią Vilkaviškio rajono problemą galite įvardyti ir kaip ją reikėtų, o galbūt ir padėtumėte spręsti?

– Pagrindinė problema – ilgalaikės, perspektyvios ir tvarios politikos nebuvimas. Koncentruojamasi į trumpalaikių problemų sprendimus, norint pritraukti rinkėjų balsų.

Reikia kurti naujas darbo vietas, pritraukiant užsienio ir Lietuvos investuotojus į Vilkaviškį, verslams sudarant palankias sąlygas kurtis. Kuomet žmonės turės padoriai apmokamus darbus savo gimtajame mieste, išspręsime miesto senėjimo problemą, nes jaunimas matys perspektyvą čia dirbti ir gyventi. Kuomet bus sugeneruojami pinigai Vilkaviškyje, užsisuks ekonominis ratas, ir visi gyventojai tai pajus.

– Pirmiausia, reikėtų panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę. Tai pareikalautų didesnės asmeninės atsakomybės leidžiant ne „apstatymus“, o įstatymus.

Mano nuomone, svarbiausia yra pakeisti visą supuvusią teisinę sistemą, kuri galimai dirba stambiam verslui ir politikams. Auksinių šaukštų skandalas, didelių sumų brendžio dėžutėje skandalas, laivo „Independence“ nuomos skandalas – dėl jų nė vienas politikas nėra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Jeigu žmogus pavogė vištą, nuteisiamas 3 metams, jeigu pavogė iš savo šalies žmonių milijonus, toliau sėdi Seime. Tai tik parodo, kokio lygio yra Lietuvos teisinė sistema.

Tarkime, Estija padarė milžinišką šuolį atsiplėšdama nuo Lietuvos. Ten vidutinis atlyginimas yra praktiškai du kartus didesnis nei Lietuvoje. Vadinasi, viskas yra įmanoma, tik reikia noro, darbo ir sąžinės.

Goda KRUKAUSKIENĖ

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

29-erių metų Seimo nario patarėja, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė. Gyvena Vilniuje. Laisvai kalba angliškai.

IŠSILAVINIMAS. Politikos mokslų bakalauras.

POLITINĖ PATIRTIS. Nuo 2015 m. dirba Seimo nario patarėja, 2019 m. išrinkta Vilniaus miesto tarybos nare, yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ atsakingoji sekretorė.

VISUOMENINĖ VEIKLA. Ekspedicijos į tremties ir įkalinimo vietas Kazachstane („Karlagas’15“) dalyvė, turi penkerių metų patirtį vedant pilietiškumo pamokas visos Lietuvos mokyklose, Jaunųjų krikščionių demokratų organizacijos pirmininkė, žurnalo „Apžvalga“ vyriausioji redaktorė, „Gyvybės apdovanojimų“ renginio koordinatorė, Lietuvos šaulių sąjungos narė, dviejų knygų – „Gulago partizanai“ (2018) ir „Kalinio riba“ (2020) – bendraautorė, žygių partizanų kovų takais organizatorė.

ŠEIMA. Vyras Edgaras.

POMĖGIAI. Aktyvus poilsis gamtoje, žygiai į kalnus, literatūra istorinėmis temomis.

AUGINTINIAI . Šiuo metu neturi.

– Kodėl siekiate Seimo nario mandato?

– Šiandien, matydama, kaip trūksta pasitikėjimo valstybe ir vienas kitu, negaliu likti nuošaly. Nuo mažens man buvo skiepijama meilė artimui, atjauta, pagarba žmogui. Tai yra pagrindas. Einu su viltimi, kad žmogiškas tikrumas ir nuoširdumas yra reikalingi politikoje, siekiant kurti. Taip pat dirbdama Seime jau esu sukaupusi nemažai politinio darbo patirties.

– Kokią svarbiausią Vilkaviškio rajono problemą galite įvardyti ir kaip ją reikėtų, o galbūt ir padėtumėte spręsti?

– Skaudžiausia ir plika akimi matoma Vilkaviškio rajono problema – mažėjantis gyventojų skaičius. Šis rodiklis neatsirado staiga, yra nulemtas daugybės veiksnių, todėl ir sprendimas šiai problemai reikalingas kompleksinis.

Rajone turėtų būti labiau gerinama aplinka kurtis jaunoms šeimoms, jaunimas skatinamas likti dirbti ir gyventi čia arba baigęs studijas ar įgijęs profesiją kitur sugrįžti į Vilkaviškio kraštą. Tam būtina tiek patraukli, kokybiška aplinka bei infrastruktūra (laisvalaikio ir pramogų vietos šeimoms, jauniems žmonėms, kokybiškas ugdymas, kt.), tiek gerai apmokamos darbo vietos.

Vilkaviškio krašte tikrai yra galimybių kurti verslą, vystyti ne tik gamybą, bet ir plėsti paslaugų, turizmo sferas. Čia gausu lankytinų objektų ir vietovių, kurios turi potencialą pritraukti visos Lietuvos ir pasaulio dėmesį, tereikia iniciatyvumo ir meilės Vilkaviškio kraštui, noro dirbti jo labui. Esu tam pasiruošusi.

– Anksčiau valstybės tarnautojų padarytą žalą valstybei tekdavo atlyginti visiems mokesčių mokėtojams, tačiau 2018 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovams Seime inicijavus buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuriuo numatyta reali materialinė atsakomybė valstybės tarnautojams, savo veiksmais padariusiems žalos valstybei.

Tai, kad iki tol jiems pavykdavo išsisukti nuo atsakomybės ir likti nenubaustiems, buvo viena svarbiausių priežasčių, skatinusių nusivylimą ir neteisingumo jausmą šalyje. Atsainus požiūris į savo darbą, į valstybės išteklių naudojimą, net ir į paprastą, eilinį žmogų yra ydos, užsilikusios, manau, iš dalies kaip sovietinis palikimas.

Esu jau Nepriklausomybės kartos atstovė, man tokios vertybės, kaip atsakomybė ir teisingumas prieš save ir kitus yra savaiminės. Manau, kad jau netrukus pereisime prie valstybės valdymo modelio, kuriame neliks „šiltų kėdžių“ tiems, kurie vengia atsakomybės už savo veiksmus. Bręstant valstybei tampame bendruomene, kuri su didesne atsakomybe žvelgia į save ir aplinkinius.

Vytautas LEKEŠIUS

Krikščionių sąjunga

64-erių metų viešosios įstaigos Šeimos sveikatos priežiūros centro vadybininkas. Gyvena Vilkaviškyje. Laisvai kalba rusiškai.

IŠSILAVINIMAS. Aukštasis (Sankt Peterburgo miškininkystės akademija).

POLITINĖ PATIRTIS. 1990 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose, buvo išrinktas Vilkaviškio miesto tarybos pirmininku. 2015 m. dalyvavo Vilkaviškio rajono mero rinkimuose, 2019 m. su visuomeninio rinkimų komiteto „Naujas startas“ komanda – rajono Tarybos rinkimuose.

VISUOMENINĖ VEIKLA. Vilkaviškio dekanato šeimos centro savanoris, asociacijos „Sūduvos sodai“ pirmininkas, Šūklių kaimo bendruomenės pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos narys ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys.

ŠEIMA. Žmona Vilija – gydytoja. Vaikai: dukra Goda – gydytoja, sūnus Arnas – edukologas, sūnus Konradas – karininkas, dukra Barbora – jaunoji mokslininkė molekulinės biologijos srityje.

POMĖGIAI. Domisi Lietuvos proistore, mėgsta keliauti pėsčiomis po kalvotąją Sūduvą, užsiima miško terapija kaip sveikatinimo forma, bitininkyste.

AUGINTINIAI. Turi dvi kates ir šunį.

– Kodėl siekiate Seimo nario mandato?

– Esu tos nuomonės, kad 1994 metais panaikinta dvipakopė savivaldos sistema buvo didelė klaida arba užmaskuotas tikslas Lietuvai susilpninti. Seniūnija yra svarbiausia savivaldos grandis, tai – valstybės pamatas. Todėl sieksiu, kad seniūnijų tarybos ir seniūnai būtų renkami. Tokia savivalda bus su žmogumi ir dirbs žmogui. Gerovės valstybę galime sukurti tik ant tvirtų savivaldos pamatų.

– Kokią svarbiausią Vilkaviškio rajono problemą galite įvardyti ir kaip ją reikėtų, o galbūt ir padėtumėte spręsti?

– Visas Vilkaviškio rajono problemas turėtų žinoti rajono Savivaldybės taryba ir meras. Nėra gerai, kai Tarybos nariai abejoja savo galiomis ir slepiasi už Seimo nario nugaros. Dar blogiau, kai Seimo narys griebia „vadžias“ tik tam, kad parodytų save prieš rinkimus rinkėjams. Seimo narys turi būti savo krašto diplomatas Vilniuje, tiltas tarp rajono Tarybos ir Seimo.

Darbo vietų kūrimas yra svarbu, bet dar svarbiau – rinkų paieška Vilkaviškio rajone pagamintoms prekėms parduoti. Organizuosiu Vilkaviškio rajono verslo ir kultūros dienas Vilniuje. Rinkų paieškoje reikia veikti pastoviai ir aktyviai, apie Vilkaviškyje pagamintas prekes turi žinoti visų didžiųjų miestų gyventojai ir visa Lietuva.

– Didžiausia žala valstybei padaroma neveiklumu. Neveiklumą gimdo korupcija. Savivalda neturi jokios kontrolės, atsiskaitymas rinkėjams yra gerai surežisuotas spektaklis. Tik aktyvi pilietinė visuomenė, veikdama kartu su žiniasklaida, atlikdama valdžios institucijų stebėseną, aktyviai dalyvaudama sprendimų priėmimo procesuose, gali įvesti skaidrumą ir atsakomybę. Sieksiu, kad rajonuose įsisteigtų pilietinės visuomenės komitetai kaip prevencinė priemonė prieš korupciją.

Egidijus PAPEČKYS

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

50-ties metų marijampolietis. Dirba Lietuvos šaulių sąjungos štabe. Laisvai kalba anglų, lenkų ir rusų kalbomis.

IŠSILAVINIMAS. Mykolo Romerio universitete įgytos teisės, Sporto universitete – dėstytojo ir trenerio specialybės. Klaipėdos universitete studijuoja istoriją. Taip pat yra JAV Federalinių tyrimų biuro nacionalinės akademijos absolventas, studijavo teisę Virdžinijos valstijos universitete.

POLITINĖ PATIRTIS. Tarnaudamas Specialiųjų tyrimų tarnyboje dalyvavo kuriant antikorupcinius įstatymus. Būdamas Liberalų sąjūdžio Užsienio ir nacionalinio saugumo komiteto nariu bei Seimo nario Virgilijaus Aleknos visuomeniniu patarėju ir dabar prisideda kuriant teisės aktus. Kaip ekspertas vertino politinių kampanijų finansavimo teisinę bazę Kroatijoje, nacionalinio saugumo ir kovos su korupcija klausimais konsultuoja partijos pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei Europos Parlamento narį Petrą Auštrevičių.

VISUOMENINĖ VEIKLA. Lietuvos šaulių sąjungos narys bei Lietuvos karo istorijos draugijos tikrasis narys, Fridricho Naumano laisvės fondo visuomeninis ekspertas, konsultuojantis Ukrainą, Šiaurės Makedoniją ir kitas šalis nacionalinio saugumo ir kovos su korupcija klausimais.

ŠEIMA. Su žmona Lolita augina 4 vaikus: Aušrinę Izabelę, Adomą, Vasarę ir Lauryną.

POMĖGIAI. Karo istorijos tyrimai, kovinės sporto šakos, šaudymas, krepšinis.

AUGINTINIAI. Turėjo kalytę Mėtą, šiuo metu ieško naujo šeimos draugo.

– Kodėl siekiate Seimo nario mandato?

– Esu labai gerai pasirengęs įstatymų leidybai: turiu teisininko išsilavinimą, ilgos ir sėkmingos tarnybos teisėsaugos institucijose patirtį, ypač kovos su korupcija ir nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskacijos srityje (per 25 tarnybos metus nesu gavęs tiek atlyginimo, kiek pavyko išieškoti ir konfiskuoti neteisėtai įgyto turto). Taip pat esu susipažinęs su gerąja Amerikos ir kitų užsienio šalių patirtimi.

– Kokią svarbiausią Vilkaviškio rajono problemą galite įvardyti ir kaip ją reikėtų, o galbūt ir padėtumėte spręsti?

– Vilkaviškis yra sparčiausiai netenkanti gyventojų, labiausiai senėjanti, praradusi daugiausiai darbo vietų ir mažiausiai investicijų sulaukianti Suvalkijos regiono savivaldybė. Vienas po kito miestą palieka bankų skyriai, energetikos ir komunikacijų įmonių filialai, valdžia kėsinasi į ligoninę, netrūksta problemų ir švietime.

Esame numatę aiškius žingsnius šioms problemoms spręsti, bet visi suprantame, kad Seimo nariui pakėlus ranką stebuklas neįvyks. Nemėgstu tuščiai kritikuoti, bet negaliu nepastebėti, kad dabartiniai Seimo nariai mėgsta kalbėti apie pasakiškas investicijas, bet jų taip ir neparodė per visus ketverius savo darbo metus.

Jeigu būsiu išrinktas, noriu dirbti kartu su kitomis partijomis, Savivaldybės meru ir administracija bei vietos bendruomenėmis. Nesvarbu, kokiai partijai priklausome, – padėti Vilkaviškiui prisikelti galime tiktai dirbdami kartu.

– Ką padarė dabartinė valdžia? Patriukšmavo apie iššvaistymus ir vagystes Lietuvos geležinkeliuose, Susisiekimo ministerijoje, kitose valstybės įstaigose bei įmonėse, tačiau leido ramiai „savo noru“ išeiti jų vadovams, bendrininkams ir dar apdovanojo dosniomis išeitinėmis išmokomis.

To neturi būti. Turime įstatymus, kuriuos reikia imti ir taikyti. Nė vienas negali likti nenubaustas už korupciją ir vagystes, o nusikalstamu būdu įgytą turtą būtina konfiskuoti. Jokių „neliečiamų“ personų čia negali būti, jokio vilkinimo teismuose. Tai sritis, kurią aš puikiai išmanau.

Daiva RIKLIENĖ

Lietuvos socialdemokratų partija

52-ejų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Gyvena gimtajame Vilkaviškyje. Laisvai kalba rusų kalba.

IŠSILAVINIMAS. 1991 m. Kauno technologijos universitete įgyta inžinieriaus technologo kvalifikacija ir 1992 m. – inžinieriaus magistro laipsnis.

POLITINĖ PATIRTIS. Nuo 2017 m. – LSDP tarybos narė, LSDP Vilkaviškio skyriaus pirmininko pavaduotoja, LSDP moterų sąjungos narė. LSDP Vilkaviškio skyriaus konferencijoje vienbalsiai išrinkta kandidate į Seimą.

VISUOMENINĖ VEIKLA. Nuo 2014 m. – Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupės pirmininkė, Lietuvos miestų vietos veiklos grupės tinklo steigėja ir tarybos narė, Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė, Šeimos komisijos pirmininkė, Psichologinių krizių valdymo grupės vadovė, Jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja, Vidaus reikalų ministerijoje Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos stebėsenos narė, Nacionalinės šeimos tarybos narė, „Rotary“ klubo narė.

ŠEIMA. Išsituokusi. Turi du suaugusius vaikus. Sūnus Tomas – Vilniaus universiteto doktorantas, lotynų kalbos dėstytojas, dukra Dovilė – „Telia Global Services Lithuania“ specialistė, kartu tarnaujanti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

POMĖGIAI. Bendros kelionės su vaikais. Maisto gaminimas, mezgimas, drabužių modeliavimas ir siuvimas. Daugumą rūbų pasisiuvusi pati.

AUGINTINIAI. Maltos bišonas – simpatiškas ir draugiškas šuo.

– Kodėl siekiate Seimo nario mandato?

– Geriausiai žinau rajono problemas. Geri santykiai su politikais, Savivaldybės ir įstaigų vadovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, jaunimu. Čia gimiau, augau, čia gyvena mano tėvai, draugai, čia – mano namai, tad sąsaja su šiuo kraštu yra labai stipri. Tai mieliausias kraštas, kurio niekada neketinu palikti. Pasirengusi kovoti dėl socialinio teisingumo, pagalbos senjorams, geresnės gyvenimo kokybės šeimoms, kokybiško švietimo, didesnių galimybių jaunimui, dėl kokybiškesnių viešųjų paslaugų ir emigracijos mažinimo, aukštesnės kultūros paslaugų kokybės bei turizmo patrauklumo didinimo. Pažinodama kraštą ir jo žmones, turėdama nemažą darbo patirties bagažą, galiu būti labai naudinga šiose srityse.

– Kokią svarbiausią Vilkaviškio rajono problemą galite įvardyti ir kaip ją reikėtų, o galbūt ir padėtumėte spręsti?

– Pagrindinė problema, kaip ir daugumoje rajonų, – gyventojų mažėjimas ir senėjimas. Būtina jaunoms šeimoms sudaryti sąlygas gyventi ir dirbti mūsų rajone, kad jos turėtų kur leisti laisvalaikį, gautų aukštos kokybės kultūros paslaugas, kad joms čia būtų saugu gyventi, nereikėtų laukti eilėse vaikų darželiuose. Svarbu, kad būtų užtikrintas kokybiškas ugdymas mokyklose, be jungtinių klasių, plačios neformalaus švietimo galimybės. Tam, kad jaunos šeimos būtų ramios dėl savo tėvų, senelių gerovės, negalime nekalbėti apie problemas socialinėje srityje. Senstant gyventojams didesnį dėmesį reikia skirti sveikatos apsaugai. Reikia sistemos, pagal kurią valstybės finansuojamose vietose studijuojantis jaunimas privalėtų susitartą laiką dirbti rajonuose, kur trūksta šeimos gydytojų ar kitų specialistų.

– Ginčai dėl valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kad teismo sprendimu valstybės tarnautojas būtų pripažintas kaltas, turi būti atliekami tarnybinio nusižengimo tyrimai. Privalu nustatyti realią žalą, įrodyti, kad ji padaryta dėl neteisėto veikimo, turi būti nustatytas ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė, ar pažeidėjas su nukentėjusia šalimi siejamas darbo santykiais, ar žala padaryta einant darbo pareigas. Norint objektyvaus sprendimo tarnybinio nusižengimo tyrimą turėtų atlikti nepriklausomi specialistai, nes dažnai tos pačios tarnybos gretimo skyriaus specialistai į vieni kitų veiksmus žiūri nepakankamai griežtai. Taip pat neįtvirtinta nuostata, kad materialinė atsakomybė išlieka ir tada, kai valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų arba jas palieka šalių susitarimu ar savo noru. Būtų efektyvus siūlymas taikyti ne tik pinigines nuoskaitas, bet ir svarstyti galimybę kaip nuobaudą taikyti pažeminimą pareigose.

Kęstutis SMIRNOVAS

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

44-erių Lietuvos Respublikos Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, Žmogaus teisių komiteto narys. Gyvena Šakiuose. Laisvai kalba rusų kalba.

IŠSILAVINIMAS. Aukštasis universitetinis.

POLITINĖ PATIRTIS. Politinės veiklos patirties turi tiek vietos savivaldos, tiek valstybės valdymo lygmenyse: nuo 2007 iki 2016 metų buvo Šakių rajono savivaldybės tarybos narys, nuo 2016 metų – Seimo narys. Nuo 2014 m. priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

VISUOMENINĖ VEIKLA. Dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, yra šios sąjungos narys.

ŠEIMA. Vedęs, turi penkis vaikus.

POMĖGIAI. Kelionės, sportas.

AUGINTINIAI. Neturi.

– Kodėl siekiate Seimo nario mandato?

– Per praėjusią kadenciją pavyko įgyvendinti siektus pagrindinius tikslus, todėl vertinant ankstesnių kadencijų Seimo narių nuveiktų darbų kontekste mano atlikti darbai suteikia pasitikėjimo toliau atsakingai dirbti Vilkaviškio rajono žmonių gerovei.

– Kokią svarbiausią Vilkaviškio rajono problemą galite įvardyti ir kaip ją reikėtų, o galbūt ir padėtumėte spręsti?

– Daugiausia rūpesčių vis dar kelia vietinės reikšmės keliai, gatvės, viešosios erdvės, sporto ir poilsio vietos, verslo plėtojimas, socialinių būstų ir darbo vietų stoka.

Bet norėčiau išskirti pagrindinius. Tai – Vilkaviškio ir Kybartų miestų sporto stadionai, kurie netvarkomi dar nuo tarybinių laikų. Stengsiuosi ir dėsiu visas pastangas, kad jie būtų rekonstruoti ir atitiktų visus šių dienų reikalavimus. O kad galiu tai padaryti, manau, įrodžiau – bendradarbiaudami su Vyriausybe ir rajono Savivaldybe pastatėme naują Vilkaviškio sporto ir poilsio centrą.

– Valstybės tarnautojai, savo veiksmais padarę žalos valstybei, lieka nenubausti dėl jų atžvilgiu netaikomos teisės aktuose numatytos atsakomybės. Jei kokiu nors konkrečiu atveju paaiškėtų, kad valstybės tarnautojo negalima nubausti dėl teisinio reguliavimo spragų, jas reikėtų užpildyti išleidžiant naujus norminius teisės aktus.

Atsakomybės taikyme svarbus vaidmuo tenka viešumui, kurį Vilkaviškio rajone deramai užtikrina ir „Santakos“ laikraštis.