Neįgalūs pacientai poliklinikoje pageidautų lifto

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kaip neįgaliam, ratukuose sėdinčiam žmogui patekti pas gydytojus ar odontologus, jei sveikatos priežiūros įstaigoje nėra keltuvo, o medikų kabinetai – antrame aukšte? Tokią problemą žurnalistams išsakė solidaus amžiaus Pašeimenių kaimo gyventoja.

Stebi vargstančius ligonius

„Esu Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro pacientė ir jos medikams neturiu jokių priekaištų, – sakė į redakciją paskambinusi pašeimeniškė Onutė. – Mano gyvybę gydytojai išgelbėjo jau du kartus, ir dabar puikiai prižiūri, tad sulaukiau solidaus amžiaus – netrukus švęsiu devyniasdešimtmetį.“

Tačiau pas medikus dažnai besilankančiai, tik su vaikštyne judančiai moteriai laukiant prie gydytojų kabinetų durų ir stebint vargstančius ligonius kyla įvairių minčių bei pasiūlymų.

„Kai laukiu kraujo tyrimo, dažnai stebiu, kas vyksta aplinkui. Labai gaila žiūrėti į sunkiai judančius senelius, kurie kaip kačiukai besikabindami į medį ropščiasi laiptais į antrą aukštą, vėliau leidžiasi į pirmą, kur yra tualetas. Paskui su šlapimo mėginiu vėl lipa į laboratoriją“, – pasakojo Onutė.

Pašeimeniškė sakė, kad jai pačiai taip kankintis netekę, nes jos šeimos gydytoja visuomet nusileidžia į pirmą aukštą ir apžiūri pacientę kitame kabinete. Tačiau Onutė turi kitą problemą – atėjo laikas protezuoti dantis, o dantų protezuotojai irgi įsikūrę antrame poliklinikos pastato aukšte. Pas juos neįgaliems žmonėms taip pat neįmanoma patekti.

Pasiūlymą priėmė

Moteris svarstė, jog būtų puiku, jei poliklinika įsirengtų vieno aukšto liftuką ar keltuvą, kad neįgaliems pacientams būtų lengviau patekti pas gydytojus.

Visą gyvenimą kitų bėdomis besirūpinusiai moteriai kartą jau pavyko įkalbėti poliklinikos vadovus atsižvelgti į pacientų pageidavimus.

„Tai buvo labai seniai, prieš kelis dešimtmečius, kai poliklinikai dar vadovavo šviesaus atminimo Danutė Sniečkuvienė. Tada aš pasiūliau, kad abu poliklinikos pastatus reikėtų sujungti koridoriumi, nes iš vieno korpuso į kitą lakstantys pacientai gali patekti po automobilių ratais. O juk judėjimas ten gan intensyvus. Tuomet buvo atsižvelgta į mano siūlymą ir abu pastatai sujungti tuo „viaduku“ virš gatvės“, – prisiminimais dalijosi atmintimi nesiskundžianti pašeimeniškė.

Prisitaikė medikai

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovė Danguolė Almonaitienė sakė, kad ne kartą buvo svarstyta, kaip įstaigoje įrengti neįgaliesiems keltuvą. Prieš pastato rekonstrukciją buvo kreiptasi į projektuotojus, tačiau specialistai priėjo prie išvados, kad poliklinikos laiptinės tam per siauros – netilptų keltuvo mechanizmas, o įrengti liftą nėra techninių galimybių.

„Nutarėme, kad vienintelis būdas problemai spręsti – patiems gydytojams prisitaikyti prie pacientų poreikių, – aiškino D. Almonaitienė. – Iš vidinės kiemo pusės neįgaliesiems su vežimėliais įrengtas pandusas. Tad žinodami, kad atvyks neįgalus pacientas, patys gydytojai nusileidžia į pirmą aukštą ir apžiūri ligonį.“

Anot poliklinikos vadovės, neįgaliems pacientams nereikia vargti ir su tyrimais – medikės tiek šlapimo, tiek kitus tyrimus pačios nuneša į laboratoriją, tereikia apie tai informuoti. Tačiau, pasak D. Almonaitienės, yra ir tokių pacientų, kurie, nors sunkiai vaikščioja ar juda tik rateliuose, vis tiek nori patys patekti į antrą aukštą.

„Turime vieną pacientę, kuri niekaip nesutinka, kad pas ją nusileistų gydytoja. Ji nori, kad vyras ją užneštų su vežimėliu. Bet tai – pačios pacientės pasirinkimas ir mes jai prieštarauti negalime“, – kalbėjo pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė.

D. Almonaitienė sakė, kad poliklinikos odontologai įsikūrę pirmame pastato aukšte, tad neįgalieji gali be problemų ten patekti. O antrame aukšte esantys protezuotojų kabinetai yra privatūs, juos odontologės nuomojasi iš Vilkaviškio PSPC steigėjos – Savivaldybės. Tad tik pačios dantų protezuotojos galėtų atsakyti, kaip jos sprendžia neįgalių žmonių aptarnavimo problemas.

Kreiptis kitur

Vieno iš poliklinikoje įsikūrusių privačių odontologijos kabinetų savininkė Diana Žitkauskienė sakė, kad problema tikrai aktuali, nes į protezuotojus dažniausiai kreipiasi solidaus amžiaus, kartais net sunkiai judantys žmonės.

– Iki koronaviruso pandemijos prašydavome kolegų – poliklinikos odontologų pagalbos, – aiškino D. Žitkauskienė. – Jie mus įsileisdavo į savo kabinetus, kad galėtume apžiūrėti neįgalų pacientą ir pagaminti jam protezus. Tačiau dabar to daryti negalime. Kol kas per pandemijos laiką nesikreipė pacientų su judėjimo negalia, tad ir problemos spręsti neteko. D. Žitkauskienė sakė nematanti kito sprendimo, kaip judėjimo negalią turintiems pacientams pasiūlyti kreiptis pas kitus dantų protezuotojus, įsikūrusius palankesnėje vietoje.

– „Valdiškų“ protezuotojų nėra, todėl žmonėms neturėtų būti didelio skirtumo, į kurį privatų kabinetą kreiptis. Ne vien mes esame sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, yra ir kitų privačių klinikų, kurių dantų protezavimo paslaugos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taigi lieka tik toks sprendimas, – kalbėjo D. Žitkauskienė.