Jaunos muziejininkės indėlį įvertino Kultūros ministerija

Toma BIRŠTONĖ

Iš Rūdos kaimo (Gižų sen.) kilusi Erika Kisieliūtė beveik prieš dešimtmetį išvyko į Kauną ir ten krimto istorijos mokslus. Pabaigusi studijas, mergina įsidarbino Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir sėkmingai kopia karjeros laiptais.

Muzika liko antrame plane

Be Erikos Kisieliūtės dainų turbūt neapsiėjo nė vienas Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro renginys. Vokalo paslapčių pas pedagogę Editą Linkevičienę mokiusis mergina aplinkinius nustebino, kai po studijų pasirinko ne dainavimo, o kiek nuobodžiai skambančias istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

„Mane visuomet traukė humanitariniai mokslai – lietuvių kalba, istorija, o muzika dažniausiai likdavo antrame plane. Nesimokiau jos profesionaliai, nebuvau baigusi muzikos mokyklos. Tai pakišo koją siekti profesinių aukštumų šioje srityje, tačiau savo pasirinkimo studijuoti istoriją šiandien nė kiek nesigailiu“, – pasakojo E. Kisieliūtė.

Žinoma, daininga kraštietė studijuodama nepamiršo savo pomėgio. Šešerius metus ji dainavo VDU merginų kameriniame chore. Erika neslepia, kad studijų pradžioje kilo abejonių, ar pasirinkta specialybė yra tinkama. Ne visi bendrieji studijų dalykai buvo įdomūs. Tačiau prasidėjus specialybės studijoms Erikos nuomonė apie paskaitas kaipmat pasikeitė.

„Daugelis mano, kad istorijos mokymasis – tai tik datų ir sąvokų kalimas mintinai, tačiau taip tikrai nėra. Tai daug platesnė sfera, apimanti viso pasaulio procesus. Istorikas turi išmanyti politikos teorijas, nusimanyti filosofijoje, antropologijoje, sociologijoje ir kitose srityse. Ši specialybė leidžia įgyti plačiausią humanitarinį išsilavinimą“, – teigė kraštietė.

Istorija – lyg saldainis

Pasak Erikos, istorijos studijas pabaigęs studentas gali dirbti švietimo, paveldosaugos, kultūros srityse. Būtent pastarąją sritį gižietė ir pasirinko. Mergina nusprendė savo jėgas išbandyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus surengtame konkurse į muziejininko vietą ir jį laimėjo. Kelerius metus Erika sėkmingai kilo karjeros laiptais ir šiuo metu yra šio muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja. Mergina vadovauja dešimties žmonių komandai. Istorikė skuba išsklaidyti gandus, neva muziejininkų darbas yra neįdomus ar beprasmiškas – anaiptol, tai ne tik bilietėlių pardavinėjimas ar lankytojų priėmimas.

„Čia dirbantis žmogus turi būti visuomeniškas, nes muziejus – ne sendaikčių talpykla. Pagrindinė muziejininko užduotis – organizuoti įvairias edukacijas, mokėti suintriguoti, įdomiai papasakoti apie eksponatą. Ekskursijos reikalauja ne tik gilių istorinių ir meno žinių, bet ir komunikabilumo. Dažnai juokauju, kad mes suvyniojame istoriją į saldainio popieriuką ir turime ją pateikti taip, kad ji būtų skani“, – pasakojo istorikė.

Anot E. Kisieliūtės, muziejaus sėkmė priklauso nuo glaudaus bei nuoširdaus bendravimo su lankytojais ir gebėjimo juos pritraukti. Tačiau lankytojai net neįsivaizduoja, kaip atrodo muziejininkų kasdienybė: jie nemato paruošiamųjų darbų, eksponatų išpakavimo, restauravimo, o regi tik galutinį produktą – ekspoziciją.

Jaučiasi įvertinta

Erika Kisieliūtė neslepia, kad muziejai privalo derintis prie smarkiai besikeičiančio pasaulio. Pritraukti lankytojus nėra taip jau paprasta, nes pasiūla didžiulė. Norint pateisinti lankytojų lūkesčius ir išpildyti pageidavimus, tenka nemažai paplušėti. Todėl nemažą kraštietės ir jos kolegų darbo dalį užima įvairių edukacinių programų rengimas bei interaktyvių kompiuterinių žaidimų kūrimas.

Vienas iš tokių inovatyvių žaidimų – „Skrydis per Atlantą“ – buvo pastebėtas pasauliniame skaitmeninių projektų konkurse ir atrinktas į antrąjį etapą, kuriame varžosi su šimtu geriausiųjų pasaulyje.

„Prieš kelerius metus patys negalvojome, kad į ekspozicijas ar kitas edukacines veiklas integruosime planšetinius kompiuterius. Stengiamės kurti kuo įdomesnes istorijos pažinimo formas ir taip derinamės prie lankytojų. Per pastarąjį laikotarpį nuveikėme nemažai darbų. Džiugu, jog ši veikla buvo pastebėta ir įvertinta“, – pasakojo E. Kisieliūtė.

Įvairūs renginiai, naujos edukacinės programos, leidybinė veikla, projektai ir darbas virtualioje erdvėje neliko nepastebėti Kultūros ministerijos. Prieš kelias savaites Eriką bei jos kolegas pasiekė džiugi žinia – jie tapo Kultūros ministerijos premijų laureatais ir pelnė apdovanojimą už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas.

Pasibaigus karantinui, Erika kviečia užsukti į Vytauto Didžiojo karo muziejų. Čia lankytojų laukia daug pramogų, o įdomiausia tai, jog daugelį eksponatų galima liesti ir netgi pasimatuoti.

Vis dėlto darbas muziejuje – ne vienintelė kraštietės veikla. Aktyvi mergina neseniai įgijo gidės kvalifikaciją. O dabartinis Erikos siekis – tapti kelionių vadove ir lydėti turistus ne tik po Lietuvą, bet ir po užsienio šalis.