Knygnešį primena unikali instaliacija

Renata VITKAUSKIENĖ

Šalia Marijampolės viešosios bibliotekos jau galima pamatyti meninę instaliaciją, šiuolaikiškai liudijančią apie Petro Kriaučiūno, kurio vardą turi ši įstaiga, asmenį ir veiklą.

Netradicinių portretų kūrėja Jolita Vaitkutė įamžino Lietuvos patrioto, Sūduvos krašto švietėjo ir lietuvybės žadintojo, knygnešio P. Kriaučiūno atminimą. Menininkė lietuvių kalbos puoselėtojo portretą kurti pasirinko būtent iš lotyniškos abėcėlės raidyno. Iš viso portrete panaudota apie 1200 raidžių nuo 2 cm iki 10 cm dydžio. Maždaug 100 raidžių pagaminta pagal autentišką P. Kriaučiūno raštą, kuris yra išlikęs rankraščiuose, saugomuose bibliotekoje.

Meninė instaliacija Marijampolėje pastatyta visuomenei priminti apie lietuvybei itin daug nusipelniusį asmenį ir kelias svarbias sukaktis. P. Kriaučiūnas savo asmeniniu pavyzdžiu, visuomenine veikla ir įtaigiu žodžiu uždegė lietuvybės ugnį Marijampolėje, paskleidė ją Sūduvoje, išugdė apie 80 žymių žmonių, tapusių mūsų tautinio atgimimo lyderiais, Lietuvos valstybės kūrėjais. Šiemet – P. Kriaučiūno 170-osios gimimo metinės bei 30 metų, kai Marijampolės bibliotekai sugrąžintas jo vardas. 2021-aisiais biblioteka minės 100-ąsias įkūrimo metines. Šioms reikšmingoms progoms ir skirta moderni instaliacija.

Priminsime, kad P. Kriaučiūnas, mokytojas ir pirmųjų lietuviškų leidinių „Aušros“ bei „Varpo“ rėmėjas, yra gimęs Vilkaviškio rajone. Iškilaus lietuvio gimtinė – Girėnų kaime (Vištyčio sen.). Tiesa, 1850 metais, kai gimė P. Kriaučiūnas, kaimas turėjo Papečkių vardą, šis vėliau buvo pakeistas. Kriaučiūnynę – istoriškai svarbią vietą prieš penkerius metus deramai sutvarkė susitelkusi vietos bendruomenė: girėniškiai, seniūnija, miškininkai, mokiniai ir pedagogai.

„Pats žymiausias lietuvis visoje Suvalkijoje yra Petras Kriaučiūnas“, – cituodamas kalbininką Joną Jablonskį apie visai tautai nusipelniusį žmogų girėniškiams yra pasakojęs istorikas Antanas Žilinskas. – Kuo buvo vyskupas Motiejus Valančius žemaičiams, tuo suvalkiečiams – Petras Kriaučiūnas. Tokio aukšto įvertinimo jis nusipelnė aplenkėjusioje Marijampolės gimnazijoje mokydamas lietuviško žodžio. Tada jo namai tapo lietuvybės, patriotizmo namais. Už asmenines lėšas P. Kriaučiūnas pirkdavo knygas, jas dalydavo mokiniams. Savo uždirbtus pinigus siuntė dr. Jono Basanavičiaus redaguojamai „Aušrai“, taisė jos rašinių stilių, vėliau aukojo lėšų dr. Vinco Kudirkos „Varpui“, redagavo šito laikraščio straipsnius. O kai dėl tautiškumo puoselėjimo priverstas palikti gimnaziją P. Kriaučiūnas nuvyko į Plokščių miestelį, šis pasidarė lietuvybės centru. Jeigu ne jis, mes, ko gero, šiandien nekalbėtume lietuviškai. Drįsčiau pasakyti, kad savo krašte turite patį žymiausią žmogų Lietuvoje.“

Šį rugsėjį Girėnų kaimo žmonės vėl buvo susitelkę paminėti knygnešio P. Kriaučiūno gimimo metines.

Į renginį buvo pakviesti ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos atstovai. Marijampoliečiai ne tik svečiavosi Girėnuose, bet ir suteikė galimybių žmonėms daugiau sužinoti apie P. Kriaučiūną ir jo gyvento laikotarpio istorinę situaciją.

Ateinantį sausį sueis 105 metai nuo lietuvybės tėvo vardą savo veikla pelniusio mūsų kraštiečio P. Kriaučiūno mirties.