Atliekų nerūšiuoja kas dešimtas lietuvis

Jeigu vienam Lietuvos gyventojui susikaupusias šiukšles tektų išmesti kartą per metus, vidutiniškai tai būtų net 464 kg atliekų – maždaug tiek sveria stumbro patelė. Tyrimai rodo, kad pusė šio kiekio gali būti perdirbama.

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas apie atliekų rūšiavimą. Buvo apklausti 1008 respondentai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.

Apklausa parodė, kad absoliuti dauguma, net 91 proc. Lietuvos gyventojų, rūšiuoja kasdieninėje veikloje susidarančias atliekas: 43 proc. rūšiuoja visas atliekas, 48 proc. – kai kurias. Taigi kas dešimtas gyventojas Lietuvoje visai nerūšiuoja atliekų, kurios paliekamos irti sąvartynuose arba ten atgula tūkstančiams metų, pavyzdžiui, stiklo atliekos.

Remiantis tyrimo rezultatais, rūšiuojančios visas atliekas dažniau įvardijo moterys, vyresnio amžiaus (46 m. ir daugiau) respondentai ir kaimo vietovių gyventojai. Kai kurias atliekas dažniau rūšiuoja vyrai ir didmiesčių gyventojai.

Norėdamos paskatinti visuomenę labiau domėtis žiedinės ekonomikos principais ir nauda bei daugiau sužinoti, kaip mažinti atliekų kiekį bei jas rūšiuoti, Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių komandos sukūrė šviečiamąsias svetaines www.vkj.lt/ziedineekonomika ir www.kkj.lt/ziedineekonomika. Čia pasakojama, kodėl svarbus antrinis atliekų panaudojimas, kaip atliekų tvarkymo problemas sprendžia kitos šalys, pristatomas kogeneracinių jėgainių vaidmuo žiedinėje ekonomikoje.

Prisidėti prie žiedinės ekonomikos gali kiekvienas iš mūsų, net ir mažais žingsneliais pakeitęs vartojimo ir atliekų tvarkymo įpročius. Vienas svarbiausių žingsnių žiedinėje ekonomikoje – tinkamas atliekų išrūšiavimas jų susidarymo vietoje. Jei esate iš tų, kurie vis dar nerūšiuoja atliekų, – pradėkite tai daryti šiandien. Taip prisidėsite prie taršos mažinimo ir gamtos išteklių tausojimo.

• Į atliekų rūšiavimą įtraukite visą šeimą, vaikus.

• Išsiaiškinkite, kokias atliekas kaip rūšiuoti rekomenduoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyviai. Ką galima ir ko negalima mesti į rūšiavimo konteinerius, paprastai nurodoma ant pačių atliekų konteinerių, pateikiama atliekų sistemos organizatorių interneto svetainėse.

• Pasirūpinkite reikalingomis priemonėmis – kelių skyrių šiukšliadėžėmis. Jei namie trūksta vietos, švarias rūšiuojamas pakuotes ir kitas antrines žaliavas galite rinkti bendroje talpoje, o vėliau jas išskirstyti prie konteinerių.

• Rečiau susidarančias didelių gabaritų atliekas, elektros ir elektronikos, baterijų ir akumuliatorių, pavojingąsias ir kitas specifines atliekas galite laikinai pasaugoti namuose. Sukaupę didesnį kiekį, nuvežkite priduoti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles arba pasidomėkite apvažiuojamojo didelių gabaritų ir kitų specifinių atliekų srautų surinkimo grafiku.

• Prieš išmesdami daiktą pagalvokite, ar jis negalėtų būti panaudotas dar kartą. Galbūt jums nereikalingas daiktas praverstų kitam. Tekstilės gaminiais, knygomis, buitine technika, indais, baldais ar kitais daiktais, kurie dar tinkami naudoti, galima dalytis per įvairias elektronines ar fizines daiktų mainų platformas.

• Apgalvokite savo pirkinius. Prieš vykdami į parduotuvę pasiruoškite sąrašą daiktų ir produktų, kurių jums tikrai reikia. Darydami maisto produktų sąrašą pirmiausia pasitikrinkite, ką turite šaldytuve ir spintelėse, o į pirkinių sąrašą įrašykite tik trūkstamus produktus. Taip taupysite savo biudžetą ir mažinsite maisto švaistymą.

• Vykdami į parduotuvę pasiimkite daugkartinio naudojimo maišelius. Pirkdami produktus rinkitės tvariau pagamintą, mažiau supakuotą gaminį.

• Lėčiau, bet atsakingai. Savo rūšiavimo įpročius formuokite mažais žingsniais, nereikalaudami iš savęs maksimumo. Prireiks laiko, kol tai taps savaime suprantamu dalyku.

„Ignitis grupės“ inf.