Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, prisideda prie įvairių iniciatyvų, o dažnai pati jas ir inicijuoja. Kasmet rengiamos „Pyragų diena“ ir akcija „Padėk vienišam seneliui“ dėl karantino vykti negalėjo, tačiau tai nesustabdė bendruomenės narių ir jie rado, kaip padėti vienišiems žmonėms.
Idėją palaikė
„Pyragų dienos“ metu surinkti pinigai tradiciškai būdavo skiriami bendruomenės nariams, stokojantiems pagalbos. „Gimnazistų gerumo dėka kasmet pavyksta išpildyti sergančių vaikų ar mūsų gimnazijos mokinių troškimus“, – teigė „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.
Akcija „Padėk vienišam seneliui“ skirta būtent kalėdiniam laikotarpiui. Klasių kolektyvai visada paruošdavo šventinius dovanų krepšelius ir gimnazijos socialinė pedagogė Rita Bandžiulienė su mokiniais juos nunešdavo vienišiems žmonėms, pabendraudavo, pradžiugindavo. Deja, šiais mokslo metais dėl visą pasaulį sukausčiusios pandemijos abiejų akcijų teko atsisakyti.
Kadangi karantino sąlygos neleido aplankyti vienišų senelių, gimnazijos direktoriui A. Serneckui kilo idėja, kad šventiniu krepšeliu mokyklos bendruomenė galėtų pradžiuginti žmones, kurie maitinasi Vilkaviškio parapijos labdaros valgyklėlėje.
„Advento laikotarpiu nenorėjome atsisakyti šių prasmingų, svarbių, gerumą, atjautą vienas kitam puoselėjančių tradicijų, todėl, pritarus Vilkaviškio dekanato dekanui Virginijui Gražulevičiui, nusprendėme padėti parapijos valgyklai. Sužinoję valgyklos poreikius pakvietėme gimnazijos bendruomenę paruošti 60 krepšelių su maisto produktais valgyklos lankytojų Kūčių stalui, taip pat atnešti namuose konservuotų uogų, daržovių. Džiaugiamės, kad Kūčių išvakarėse galėjome nuvežti ir perduoti gėrybes valgyklėlės darbuotojoms“, – pasakojo A. Serneckas.
Svarbios tradicijos
Akcija ne tik padėjo vienišiems žmonėms surengti Kūčių vakarienę, tačiau džiugiomis emocijomis pripildė ir gimnazijos bendruomenės narių širdis. „Buvo smagu sutikti klasių atstovus su dovanų maišeliais ir akyse tviskančia gerumo ašara. Džiaugiuosi, kad tokias iniciatyvas palaiko visa gimnazijos bendruomenė. Liūdina tik tai, kad nėra galimybės patiems aplankyti vienišus žmones, palinkėti jiems stiprybės, vilties ir tikėjimo“, – įspūdžiais dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Laukaitienė.
Jai pritarė ir direktorius: „Kiekviena tradicija, puoselėjama gimnazijos bendruomenėje, mums yra labai svarbi. Ir jei mes net tokiomis aplinkybėmis savo tradicijomis susivienijame, jei mūsų tradicijų prasmę pajunta dalis miesto bendruomenės, tai labai svarbu. Mes demonstruojame kitiems, kad jauni žmonės yra kilniaširdžiai, juos mokantys mokytojai ir auginantys tėvai yra savo miestui svarbūs žmonės, ugdantys pagarbą vienas kitam“.
Trūksta optimizmo
Tačiau R. Laukaitienė pripažino, kad karantinas ir nuotolinis bendravimas išvargino ir nuliūdino gimnazistus, atėmė optimizmą, todėl juos įkvėpti bendruomenės veiklai vis sunkiau. Gimnazijoje šiuo metu trūksta bendruomenės gyvumo, o entuziazmą slopina kasdienė negatyvi informacija.
„Visiems linkėčiau išlaikyti optimizmą, turėti vilties, kad ateis momentas, kada žmonija sėkmingai išspręs šiuos iššūkius. Tai užtruks, bet tikėdami saugia ateitimi mes mintimis prisidėsime prie jos atkūrimo. Gimnazijos bendruomenės paramos akcijos yra vienos iš priemonių, kurios mus sieja su netolima praeitimi. Praeitimi, kurią kiekvienas norėtų grąžinti ir gyventi įprastai. Todėl tam tikros tradicijos ir ritualai padeda mums pasitikėti vieniems kitais ir tikėti šviesia ateitimi“, – vylėsi mokyklos direktorius.
„Nesvarbu, kad visi išgyvename sunkų laikotarpį, tačiau privalome turėti viltį, norėti būti naudingais, padėti ir pagelbėti tam, kuriam šiuo metu labai reikia pagalbos, – kalbėjo R. Laukaitienė. – Aš tikiu, kad organizuodami velykinę gerumo akciją mes turėsime galimybę būti visi drauge, aplankyti vienišus žmones, pabendrauti.“
Morta INKRATAITĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.