Karantininiai sukčiai apgaudinėja ir pirkėjus, ir pardavėjus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Užsitęsęs karantinas tapo internetinių sukčių rojumi. Rajono gyventojai internetu bando įsigyti ne tik telefonų, brangios žemės ūkio technikos, bet ir kriptovaliutų. Deja, dažniausiai tokie apsipirkinėjimai baigiasi pareiškimu policijai ir prarastais pinigais.

Kompensuoja pirkiniais

Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė įspėja visus, kurie karantino metu lankymąsi parduotuvėse kompensuoja pirkiniais internete. Nors šis apsipirkimo būdas per karantiną tapo itin populiarus, sukčiai tai išnaudoja savo reikmėms, tad nuo jų nukentėjusių rajono gyventojų pastaruoju metu labai padaugėjo.

– Šiuo metu išsiskiria keli sukčiavimo būdai: žmonės susigundo fizinių asmenų skelbimais socialiniuose tinkluose, taip pat įkliūva į sukčių pinkles norimų daiktų ieškodami skelbimų portaluose ar internetinių parduotuvių, ypač registruotų užsienyje, svetainėse, – pasakojo K. Siriūnienė.

Anot policijos pareigūnės, bene daugiausiai nuo sukčių nukentėjusių mūsų rajono gyventojų skelbimus rado „Facebook“ paskyroje, „Skelbiu.lt“ ar „Vinted.lt“ svetainėse. Tačiau yra ir tokių, kurie brangius daiktus pirko pagal užsienio portaluose rastus skelbimus ar tariamose internetinėse parduotuvėse.

Apgauna profesionaliai

Pirkdami daiktus internetu žmonės turi būti itin budrūs, nes sukčiai dirba profesionaliai. Neseniai nuo sukčių nukentėję šuniukus norėję įsigyti rajono gyventojai buvo įsitikinę, jog bendrauja su tikrais veisėjais. Mat skelbime buvo pateiktos ne tik nuotraukos, bet ir šunų veislės aprašymai, gyvūnų pasai ir kt. Vilkaviškiečių šeima ilgai bendravo su sukčiais, kurie žadėjo išsvajotą šunytį pristatyti net iš Vietnamo. Tačiau tariami veisėjai su pirkėjais bendravo tik iki tol, kol gavo pinigus.

Į policiją neseniai kreipėsi vilkaviškietis, ketinęs pigiai įsigyti auksinę grandinėlę. Vyras patikėjo, kad tauriojo metalo dirbinys gali atsieiti tik 100 eurų, tad nedvejodamas pervedė pinigus ir išskubėjo pasiimti siuntinio. Deja, labai nusivylė dėželėje radęs ne papuošalą, o tik… šokoladuką.

Beje, sukčiavimu užsiimantys asmenys puikiai išmano įstatymus, tad dažniausiai jų „parduodami“ daiktai – iki 150 eurų vertės. Mat baudžiamoji atsakomybė gresia tik viršijus šią sumą. Ne paslaptis, jog nusikaltimo tyrimo apimtys bei įstatymo numatyta atsakomybė baudžiamosiose ir administracinės teisenos bylose skiriasi.

Investavo Kinijoje

Didelių pinigų sumų mūsų rajono gyventojai neteko bandydami įsigyti brangios technikos pagal skelbimus užsienio interneto portaluose. Vilkaviškiečiai ketino pirkti automobilių, traktorių, ekskavatorių ir netgi vilkiką, tad pervedė tikrai nemažas pinigų sumas.

Dar vienas vilkaviškietis pastarosiomis dienomis neteko 10 tūkst. eurų, susiviliojęs internetinėje erdvėje rastos draugės iš Kinijos pasiūlymu. Mergina sugundė vyrą investuoti pinigus į dar neegzistuojančią kriptovaliutą, kuri netrukus neva tapsianti labai paklausi. Deja, į Kinijos banką savo pinigus pervedęs vyras netrukus suprato buvęs apgautas, nes tūkstančius gavusi naujoji „draugė“ paprasčiausiai dingo.

Beje, atgauti į užsienio bankus pervestus pinigus – labai maža tikimybė, mat tarptautiniai sukčiai įvaldę tokias schemas, kad identifikuoti sąskaitas atsidariusius asmenis itin sudėtinga. Be to, kiekviena šalis vadovaujasi savo įstatymais ir ne visos privačius sandorius vertina kaip sukčiavimą.

„Prekiauja“ kaliniai

Norintieji išvengti internetinių sukčių pinklių turėtų būti itin atsargūs. Perkant internetu būtina atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Bene svarbiausia, kas būdinga sukčių siūlomoms prekėms, – daug mažesnė nei rinkos kaina. Tai turėtų būti pirmas signalas, kad „pardavėjas“ bando jus sugundyti nerealiu pasiūlymu.

Visada turėtų kelti įtarimų, jei pinigus prašoma pervesti į kito asmens sąskaitą. Pareigūnė patartų visada atkreipti dėmesį į pardavėjo, su kuriuo bendraujama elektroninėje erdvėje, pašto adresą ar „Facebook“ paskyrą.

– Sąžiningi, save gerbiantys žmonės paprastai prisistato tikrais vardais ar pavardėmis. Tačiau jei žmogus save įvardija „nesvarbu“, „ne aš“ ar panašiai, galima įtarti, kad jis dėl kažkokių priežasčių slepia savo tapatybę, – aiškino K. Siriūnienė.

Pareigūnė patarė prieš perkant prekę internetu pasidomėti pardavėjo elektronine „istorija“: jei tai nuolat internetu prekiaujantis asmuo, galima rasti pirkėjų atsiliepimų ir pan. Taip pat vertėtų paklausti, kur būtų galima apžiūrėti perkamą daiktą.

– Paprastai paklausus, kur būtų galima apžiūrėti prekę ar paprašius atsiųsti daugiau jos nuotraukų, sukčiai nustoja bendrauti. Ne paslaptis, kad dažniausiai tokiu sukčiavimu užsiima įkalinimo įstaigose esantys asmenys, tad jų pateikiami neva parduodamo daikto vaizdai būna paimti iš kitų internetinių platformų, – aiškino pareigūnė.

Netikėkite kopijomis

Beje, į sukčių pinkles galite papulti ne tik pirkdami, bet ir parduodami daiktus, todėl niekada neatiduokite prekės tol, kol į jūsų sąskaitą nebus atkeliavę pinigai. Į tokių sukčių pinkles neseniai pateko kompiuterį už 2200 eurų norėjęs parduoti kybartietis bei vilkaviškietis, už telefoną prašęs 900 eurų, taip pat alvitiškis, sukčiams atidavęs brangų dviratį.

– Dažnai sukčiai pardavėjui pateikia neva pinigų pervedimą patvirtinančio dokumento kopiją ir atvyksta pasiimti parduodamo daikto. Tokiu atveju sukčiai meluoja, neva jūs pinigų dar negavote dėl stringančios elektroninės bankininkystės programos ir jie netrukus pasieks sąskaitą, – pasakojo K. Siriūnienė. – Deja, pinigai taip ir neatkeliauja, o kai kreipiamasi į policiją, sukčių pėdos jau būna atšalusios.

Mėgsta grynuosius

Pareigūnė pataria nepatikėti, jei kažkas prašo išgryninti į jūsų sąskaitą „netyčia“ atkeliavusius pinigus. Taip galite tapti sukčių bendrininku.

Neseniai į panašią situaciją pateko vilkaviškietė, pati per skelbimų portalą norėjusi parduoti telefoną. Su ja susisiekęs vyras pasakė norįs įsigyti jos prekę ir paprašė nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus. Vėliau tariamas pirkėjas susisiekė su pardavėja ir pranešė persigalvojęs, tad norįs įmoką atsiimti. Už tai, kad telefono pardavėja įmoką jam grąžintų grynaisiais, o ne banko pavedimu, pirkėjas pažadėjo atlygį.

Nieko blogo neįtardama moteris taip ir padarė. Tik vėliau iš policijos sužinojo, kad bendradarbiavo su sukčiumi, kuris jos sąskaitą, kaip savo, nurodė kitam žmogui, internetu ketinusiam įsigyti augintinį. Taigi tikroji savininkė visai nežinojo, kad jos sąskaitoje atsirado augintinį ketinusio įsigyti žmogaus pinigai. O sukčius sumaniai pinigus išsigrynino per svetimą sąskaitą. Suprantama, kad susekti nusikaltėlius tokiais atvejais praktiškai neįmanoma.

Tad pareigūnai įspėja žmones, kad į jūsų sąskaitą „netyčia“ patekus pinigams, juos reikėtų grąžinti bankiniu pavedimu ten, iš kur jie atkeliavo. Mat paprastai išgryninti pinigus prašo tie, kurie turi nedorų kėslų.

Visiems, patekusiems į sukčių spąstus, pareigūnai turi blogų žinių: net ir suradus tikruosius nusikaltėlius, patirtų nuostolių neįmanoma išieškoti, nes dažniausiai iš kalėjimo sukčiaujantys asmenys neturi jokio turto.