Fotografo žvilgsniu – nuo scenos žvaigždžių iki ligoninės palatų

Eglė MIČIULIENĖ

Priklaupęs ant kelių, iškišęs galvą iš užkulisių, išnyrantis tai vienoje, tai kitoje scenos pusėje, bet netrukdantis žiūrovams – tokį fotografą Dainių Čėplą dažnai matydavome įvairiuose koncertuose tada, kai karantinas dar nebuvo sukaustęs kultūrinio gyvenimo. Kas šią nišą Dainiaus gyvenime užpildo dabar? Ar apskritai fotografija gali būti pragyvenimo šaltinis? Koks fotografo ryšys su menininkais, įžymybėmis, kurių jis pats, beje, įžymybėmis nevadina?

Kartu fotografuojasi retai

Visuomeninis gyvenimas šiuo metu apmiręs. Nevyksta ne tik koncertai – vėlesniam laikui atidedamos vestuvių iškilmės, stambesnių įmonių vakarėliai, t. y. tie renginiai, kuriems dažnai samdomi profesionalūs fotografai. Vengiant bet kokių kontaktų nevyksta ir fotosesijos.

Tačiau D. Čėpla sako, jog yra nemažai kitų užsakomosios fotografijos rūšių, kur kontakto su žmonėmis nereikia: pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, maisto, turizmo objektų fotografija ir pan.

Vis dėlto vilkaviškiečio archyvuose – daugybė žinomų žmonių, ypač – muzikantų, dainininkų, kitų scenos žvaigždžių. Pats Dainius su jais fotografuotis nemėgsta ir nesupranta kitų pomėgio darytis asmenukes su įžymybėmis.

„Esu nusifotografavęs tik su keletu atlikėjų. Pirmas turbūt buvo Hernan Romero (žinomas kompozitorius, gitaristas, dainininkas, Grammy laureatas iš JAV – red. past.), bet jis pats pasiūlė kartu nusifotografuoti. Aš tiesiog nenoriu daryti nuotrauką tik tam, kad pasipuikuočiau: žiūrėkite, su kuo bendrauju! Man svarbiau bendrauti su žmogumi, o ne turėti su juo bendrą nuotrauką“, – kalbėjo fotomenininkas.

Domisi ne tik muzika

D. Čėpla džiaugiasi kitais bendravimo su atlikėjais privalumais. Anot jo, net ir neturint specialaus muzikinio išsilavinimo, per gausybę koncertų, projektų plečiasi akiratis, lavėja ne tik skonis, bet ir klausa.

„Pradedu kūriniuose girdėti tuos garsus, kurių anksčiau negirdėjau, geriau jaučiu garso kokybę. Apskritai domiuosi ne tik savo pažįstamų atlikėjų muzika, bet ir jų visa veikla – išleistomis knygomis, surengtais projektais, ypač kai žinau, kokį kelią tie žmonės iki tol nuėjo. Pavyzdžiui, buvo įdomu, kai prieš trejetą metų romaną išleido Kastetas (Kastytis Sarnickas iš grupės „G&G Sindikatas“), dabar visai neseniai knygą parašė Jurga Šeduikytė. Sekiau Dominyko Vaitiekūno vargus, kai jis ieškojo erdvių savo miuziklui. Nuoširdžiai pradžiugino Neda, kai po šitiek metų pagaliau išleido savo dainų albumą – ji iš tiesų tam rengėsi labai ilgai. Kitaip tariant, bendraudamas su žmonėmis labiau giliniesi ir į visą jų veiklą“, – pasakojo fotografas.

Pusiau juokais galima pasakyti, kad D. Čėpla, kaip savo profesijos atstovas, yra gana išrankus – jis mielai dalyvauja džiazo (arba, kaip pats sako, kokybiškos muzikos) koncertuose, bet visai nesiveržia fotografuoti tokių atlikėjų, kurių muzikos pats neklausytų.

„Jei dirbdamas jausiu diskomfortą – žinau, kad ir nuotraukose rezultatas geras nebus. Turiu jausti meilę darbui. Jei tik galiu, stengiuosi fotografuoti tai, kas man patinka“, – atviravo pašnekovas ir čia pat nusijuokė dėl tos pačios priežasties vengiantis fotografuoti politikus.

Melomanai Dainių kasmet galėdavo sutikti M.A.M.A. apdovanojimuose, įvairiuose džiazo festivaliuose, įspūdinguose muzikos grandų koncertuose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose, Vilniaus knygų mugėse, kur jis su fotoaparatūra trims dienoms įsitaisydavo Muzikos salėje. Deja, visus šiuos malonumus atėmė karantinas.

Tapo draugais

„Niekada nesibroviau prie kokios nors įžymybės, ir apskritai žmogaus žinomumo nesureikšminu. Viskas įvyko savaime, per darbą, per vadybininkus. Tiesa, dauguma atlikėjų yra ar bent atrodo intravertai, bet kai pradedi bendrauti – ir susibendrauji“, – šypsojosi pašnekovas.

Kai kurie iš scenoje D. Čėplos įamžintų atlikėjų laikui bėgant tapo jo draugais ar net gerais bičiuliais. Dainius labai vertina draugystę su dainininke Neda Malūnavičiūte. Anot jo, tai – labai nuoširdus ir tiesus žmogus, su kuriuo galima smagiai paplepėti ir kuris visuomet atvirai pasakys tai, ką galvoja.

„Neda kasmet keletą savaičių atostogauja Nidoje, aš taip pat ten praleidžiu daug laiko, tad ten būdami susitinkame. Jei ji norės, paskambins, pakvies išgerti kavos, o jei nusibos bendrauti – taip ir pasakys. Manau, visi taip turėtų elgtis, tada viskas būtų kur kas paprasčiau“, – juokėsi pašnekovas.

Besidairydamas po D. Čėplos nuotraukų failus ten gali pamatyti ir baleto primarijų Nerijų Jušką. Jis su šeima kartais užsuka pas Dainių pasisvečiuoti.

„Jo uošvija yra netoli, žmona Agnė kilusi iš Kudirkos Naumiesčio. Bet su Nerijumi esame pažįstami iš seniau, kai jis dar vedęs nebuvo. Pabendraujame porą kartų per metus. Kažkodėl visi susidarę stereotipus, kad atlikėjai yra sužvaigždėję, arogantiški. O iš tiesų tai tokie pat žmonės, kaip ir mes, jie irgi nori bendrauti“, – tvirtino vilkaviškietis.

Reportažas iš koronaviruso palatų

Visai neseniai D. Čėplos reportažą galėjome pamatyti ne iš koncerto ar kito renginio, o iš kur kas niūresnės aplinkos – Vilkaviškio ligoninės kovidinių palatų.

„Tai nebuvo užsakymas. Aš siūliausi savanoriauti, tačiau nėra taip lengva savanoriauti fiziniam asmeniui, nes ligoninė už jį atsakytų, todėl sutartis sudaroma tik su juridiniais asmenimis. Pavyzdžiui, Svaras (grupės„G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas – red. past.), kuris savanoriauja ligoninėje, priklauso Šaulių sąjungai. Taigi neturėdamas galimybės savanoriauti pasisiūliau prisidėti bent jau viešindamas tai, kas vyksta ligoninės palatose, karštojoje zonoje“, – pasakojo fotografas, prieš Kalėdas pats gana sunkiai persirgęs COVID-19.

Fotografavimo procesas ligoninėje nebuvo įprastas. Blykstės naudoti Dainius nenorėjo, kad neerzintų ligonių akių, todėl teko derintis prie natūralios šviesos. Apsauginiai drabužiai irgi trukdė dirbti, rasojo skydelis, tad kai kuriuos kadrus teko daryti kone nemačiomis.

„Manau, antivakseriams labai praverstų pamatyti, kokie ten vaizdai. Gaila, kad nuotrauka negali perteikti garso, kai prijungtas prie aparatų žmogus gargaliuoja, dūsta. Kai kurie iš mano pažįstamų žmonių sako, kad imunitetą stiprins natūraliu būdu. Sakau – teisingai! Pažiūrėkite, viduramžiais, kol nebuvo skiepų, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė su natūraliu imunitetu buvo kokie 27 metai. Tai jūs, sakau, jau nugyvenote ilgą amžių, galite ruoštis su kurmiais domino žaisti“, – ironizavo fotografas.

Kalba – ne apie gailėjimą

Nors Dainius turi ir daugiau veiklos, fotografija – jo darbas ir vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Be įvairių fotosesijų, renginių, D. Čėpla gauna užsakymų iš solidžių žurnalų, įmonių, turizmo ir verslo centrų. Tad fotomenininkui nuoširdžiai keista, kaip kai kuriems žmonėms atrodo, kad nuotrauka nėra vertybė finansine prasme ir ja gali naudotis kas panorėjęs.

„Jei kažkas paims dviratį, tai bus įvertinta kaip vagystė, o jei ima nuotrauką – jau lyg ir nieko tokio. Manęs klausia – ar tau gaila tos nuotraukos? Ne, negaila, bet kai tai yra tavo darbas ir uždarbis, jis vertinamas ne kokiu nors gailesčiu, o asmenine gerove. Bene devynerius metus esu LATGA (Lietuvos autorinių teisių gynimo agentūros) narys. Per šią agentūrą man kasmet iš Prancūzijos ateina keliasdešimt eurų. Matyt, kažkas naudoja kažkurias mano nuotraukas. Aš apie tai net nesužinočiau, bet žmonės naudojasi ir natūraliai už tai sumoka. Užsienyje už intelektinės nuosavybės vagystę rizikuoji gauti didelę baudą, o pas mus gali nebent mėginti atgauti sumą, kiek nuotrauka kainuoja spaudoje, taigi ne daugiau nei 30–50 eurų, nors realiai ją pardavęs gali uždirbti ir 500“, – kalbėjo fotografas.

Vis dėlto D. Čėpla pastebi, jog žmonės šviečiami, daugėja laisvųjų menininkų, o kūrybinis darbas imamas vertinti labiau.

Išgirdęs klausimą, ar laukia karantino pabaigos, kad vėl galėtų rengti fotosesijas ar fotografuoti sceną su įvairiais pamėgtais atlikėjais, fotografas nusijuokia: „Tikrai laukiu! Ne dėl fotografijos, o dėl to, kad pats pasiilgau koncertų! Būtų taip gera vėl nulėkti į kokį renginį ir paklausyti geros muzikos!“