Debiutinę dainą pristatęs vilkaviškietis siekia muzikinės karjeros

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškietis Marius Kijauskas – puikiai pažįstamas mūsų krašto publikai. Rajono renginiai retai kada išsiversdavo be jo atliekamų dainų. Pamažu atlikėjas bando „prisijaukinti“ ir visos šalies klausytojus. Neseniai jis išleido debiutinį singlą „can we not“ (liet. „Ar mes negalime“).

Beveik metai

Ilgą laiką Marius dainuodavo kitų sukurtas dainas, vadinamuosius koverius. Iš pradžių vilkaviškietį tai visiškai tenkino, tačiau ilgainiui jis vis dažniau ėmė galvoti apie savo kūrybą. Vis tik tam reikėjo sulaukti įkvėpimo. Kartą važiuojančiam automobiliu jam netikėtai galvoje ėmė skambėti pasikartojanti priedainio eilutė, o po kurio laiko gimė ir likusieji žodžiai. Taip dienos šviesą išvydo debiutinis M. Kijausko singlas „can we not“.

Tai daina, kurioje kalbama apie per ilgai užsitęsusius dviejų žmonių santykius. Jie tiesiog funkcionuoja be aiškaus tikslo iki tos akimirkos, kol galiausiai ištariama „gana“. M. Kijauskas yra ne tik šios dainos žodžių, bet ir muzikos autorius. Tiesa, prie kūrinio prisidėjo ir daugiau asmenų.

„Pradinė dainos versija buvo gerokai lyriškesnė nei ta, kurią dabar gali girdėti klausytojai. Dabartinę kūrinio aranžuotę sukūrė prodiuseris Marius Leskauskas, dar žinomas Mark Les slapyvardžiu. Nemeluosiu, kai pirmą kartą išgirdau dainą skambant labiau populiariosios šokių muzikos ritmu, buvo šiek tiek keista. Vis dėlto kuo daugiau klausiau, tuo labiau ėmiau pasitikėti Mariaus pateikta šio kūrinio vizija. Dirbti su juo buvo vienas malonumas. Tai – tikras profesionalas, kūrybingas, mylintis savo darbą žmogus“, – gražių žodžių dainos prodiuseriui negailėjo M. Kijauskas.

Jis prisipažino, kad savęs muzikoje ir tikrojo savo balso ieškojimas tapo nemenku iššūkiu. Vilkaviškietis įdėjo nemažai pastangų, kol surado širdžiai artimą muzikos stilių. Įvažiuoti į teisingas vėžes neabejotinai padėjo ir dabartinė vokalo mokytoja Gina Kazlauskaitė, dar žinoma Gina Shee pseudonimu. Pasak Mariaus, jos indėlis į debiutinį singlą – taip pat itin didelis.

„Vakarai, praleisti su vokalo mokytoja studijoje ieškant, kaip turėtų skambėti tam tikra eilutė, žodis ar net garsas, jau gal šimtąjį kartą dainuojant tą pačią frazę, tikrai davė teigiamų rezultatų. Iš dalies esu perfekcionistas ir tikrai negailiu kritikos sau. Jei kažkas nepatinka, galiu tai keisti tiek kartų, kiek reikės. Nuo pat pirmųjų šios dainos užuomazgų iki išleidimo praėjo beveik metai. Kadangi tai pirmasis mano kūrinys, norėjosi jį nugludinti tiek, kiek tik įmanoma. O kiekvienas kūrybos bei leidybos procesas buvo nauja patirtis“, – teigė pašnekovas.

Pakeitė sceninį vardą

Pirmą kartą klausytojams savo debiutinį kūrinį M. Kijauskas pristatė maždaug prieš mėnesį. Dainos išleidimo dieną jį kamavo patys įvairiausi jausmai – nuo jaudulio ir ekstazės iki dar nepatirtos vidinės ramybės bei laimės ašarų.

Vilkaviškietis iš karto sulaukė be galo gausaus palaikymo iš savo draugų, artimųjų ir pažįstamų.

„Kiekvienas komplimentas bei paskatinimas džiugino ir leido suprasti, kad pirmasis blynas tikrai neprisvilo“, – šypsojosi M. Kijauskas.

Dar prieš išleisdamas pirmąjį savo kūrinį vilkaviškietis nusprendė pasikeisti sceninį vardą. Jis ilgai galvojo, kaip galėtų prisistatyti publikai, net prašė artimiausių draugų pagalbos. Prisiminęs apmąstymų procesą, atlikėjas juokėsi, kad tuomet į galvą buvo šovę pačių įvairiausių galimų sceninių vardų, kurie šiandien daugeliui atrodytų juokingai. Vis dėlto ilgainiui Marius apsisprendė, kad nori, jog jo sceninis vardas būtų ne tik artimas jam pačiam, tačiau kartu ir šiuolaikiškas bei modernus. Taip gimė Mario Junes slapyvardis. Mario – atlikėjo vardo vertinys. Tuo tarpu antroji sceninio vardo dalis Junes atsirado kiek netikėtai.

„Kažkada susimąsčiau, kad mano antrasis vardas yra Jonas, o aš pats esu gimęs birželį (angl. June), per Jonines“, – paaiškino atlikėjas.

Mintys apie ateitį

Šiuo metu naujausią Mario Junes dainą galima išgirsti internetinėje „YouTube“ platformoje, „Spotify“ bei kai kuriose kitose muzikos programėlėse. Vilkaviškiečio kūrinys taip pat skamba „Radiocentro“, „Kapsų“ bei „Power Hit Radio“ eteriuose. Šios radijo stotys nuolat suteikia klausytojams galimybę išgirsti jaunųjų šalies atlikėjų dainas.

M. Kijauskas nežada apsiriboti vien debiutine daina. Pamažu jis galvoja apie būsimą kūrybą. Antrasis jo singlas dienos šviesą turėtų išvysti jau šią vasarą. Priešingai nei pirmasis Mariaus kūrinys, antrasis skambės lietuvių kalba.

„Labai noriu publikai pasirodyti kuo įvairesnis, kaskart nustebinti tiek save, tiek kitus. Aš ir pats nežinau, kokia bus mano kita melodija, daina ar žodžiai. Noriu, kad mano kūryba būtų kiek įmanoma labiau organiška, o kaskart jos klausydamas galėčiau pasakyti, kad tai tikrai mano mintys, mano jausmai, mano žodžiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Per šiuos metus jis planuoja įrašyti ir išleisti bent du kūrinius. Kitąmet vilkaviškietis tikisi išleisti savo autorinių dainų plokštelę, kurioje būtų bent 5–6 dainos. Marius svajoja ateityje reguliariai koncertuoti bei kurti muziką. Jis siekia, kad muzika jam taptų ne tik hobiu, bet pagrindine gyvenimo veikla.

Ilgisi gimtinės

Šiuo metu sostinėje gyvenantis vilkaviškietis labiausiai ilgisi scenos. Jam trūksta gyvų koncertų, jaudulio prieš juos, gausių žiūrovų aplodismentų ir ryšio, kuris jaučiamas tik tarp atlikėjo ir klausytojų. Kraštietis iki šiol puikiai pamena pirmąjį savo pasirodymą scenoje. Tada jam buvo vos 13 metų.

„Dainuoti buvau pradėjęs gal tik prieš mėnesį, tad užlipti į sausakimšos Vilkaviškio kultūros centro salės sceną tuo metu buvo pats didžiausias iššūkis mano gyvenime. Su muzika ir dainavimu mane supažindino mokytoja Edita Linkevičienė. Ji puikiai gebėjo vaikus įtraukti į muziką, juos sudominti. Jei ne ji, greičiausiai šiandien būčiau visai kitu žmogumi ir muzika mano gyvenime nereikštų tiek daug“, – mintimis dalijosi M. Kijauskas.

Baigęs mokyklą Vilkaviškyje jis įstojo į tuometinį Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kuriame baigė renginių inžinerijos studijas. Dabar Marius dirba vienoje iš įmonių, besispecializuojančių scenų technologijų ir modernizavimo srityje. Kraštietis džiaugiasi, kad turi galimybę į meną pažvelgti ir iš kitos, technologinės, pusės. Šiuo metu jis jau žino, ko reikia teatrui ar koncertų salei, kad žiūrovams būtų galima užtikrinti pačios aukščiausios kokybės pasirodymus.

Nors tiesioginis M. Kijausko darbas susijęs su scenos užkulisiais, jį vis tiek traukia ta vieta, kurią žiūrovai geriausiai mato. Kraštietis viliasi, kad greitu metu vėl galės pasirodyti gimtojo Vilkaviškio publikai.

„Iš tiesų nekantrauju vėl užlipti į savo pirmąją sceną ir be galo džiaugiuosi, kad Vilkaviškio kultūros centras šiuo metu atsinaujina, o įmonė, kurioje dirbu, prie viso to prisideda. Tikiuosi iki tol, kol įstaiga vėl atvers duris, jau turėsiu prikaupęs pakankamai dainų ir galbūt mano koncertas naujoje modernioje salėje net bus vienas pirmųjų“, – viltingai šypsojosi kūrybinius planus puoselėjantis atlikėjas.