Jaunuosius Vilkaviškio krašto filologus vėl lydėjo kūrybinė sėkmė

Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse mūsų rajono moksleiviai dalyvauja kone kasmet. Tai konkursas, per kurį dalyvių darbai vertinami 7 skirtingose sekcijose: prozos, poezijos, literatūros kritikos, publicistikos ir eseistikos, kalbos, tautosakos ir literatūrinių vertimų.

Įprastai šis konkursas vyksta viename iš Lietuvos miestų, kur susirinkę moksleiviai dalyvauja diskusijose, pristato savo darbus, bendrauja su bendraminčiais iš įvairių šalies mokyklų.

Šiais metais konkursas persikėlė į „Zoom“ platformą. Dviem Vilkaviškio rajono moksleiviams šis, 53-iasis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas, buvo sėkmingas.

Tautosakos sekcijoje Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos gimnazistė Justina Vyšniauskaitė buvo apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomu. Merginos darbo pavadinimas – „Gyvoji Vilkaviškio krašto enciklopedija“.

Darbas, teiktas tautosakos sekcijai, susidėjo iš trijų dalių: interviu, interviu šifravimo ir tiriamosios dalies. Šiam darbui Justina kalbino istoriką, visuomenės veikėją Antaną Žilinską. Mergina sakė, kad tai buvo ilgas, tačiau prasmingas darbas.

„Anksčiau Vilkaviškio rajonas man atrodė niekuo neįdomus, tačiau atlikusi šį darbą sužinojau, koks mūsų kraštas yra išskirtinis. Galime didžiuotis gražiu kraštovaizdžiu ir istorija. Širdį džiugina faktas, kad turime ir nuostabių žmonių, kurie Vilkaviškio vardą garsina ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vieni iš tokių yra Leonardas Cohenas, parašęs dainą „Aleliuja“, ir Sonia Gaskell, įkūrusi baletą Olandijoje. Apie šiuos žmones išgirdau iš Antano Žilinsko“, – pasakojo gimnazistė J. Vyšniauskaitė.

Moksleivei darbą paruošti padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Kvirevičienė. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos lituanistė jau ne pirmus metus sėkmingai padeda moksleiviams rengti darbus šiam konkursui.

Pati pedagogė sakė, kad dalyvauti šiame konkurse jau tapo savotiška tradicija. Kasdien bendraudama su moksleiviais, juos pažindama mokytoja lyg intuityviai pajaučia, kuris galėtų būti susidomėjęs tokio pobūdžio darbu, tad specialių atrankų nedaro. „Džiaugiuosi, kad, rodos, savaime atrandu mokinių, kurie nori kartu keliauti, atlikti sudėtingą, kruopštų, bet prasmingą darbą. Smagu matyti laimės ašaras po laimėjimo, kartais tenka guosti ir raminti, visko pasitaiko…“ – mintimis dalijosi R. Kvirevičienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos II laipsnio diplomu buvo apdovanotas ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleivis Deivydas Stankevičius. Jis teikė darbą publicistikos ir eseistikos sekcijai. Jaunuolis rašė esė tema „Raudona, geltona, žalia. Kas toliau?“

Idėja šiam kūriniui gimė iš jaunuolio kasdienės aplinkos, kai vos sulaukę pilnametystės jo amžiaus žmonės siekia gauti vairuotojo pažymėjimą. Ne vieną valandą praleidęs prie Kelių eismo taisyklių knygelės Deivydas tame atrado įkvėpimą savo naujam kūriniui.

Remdamasis asmenine patirtimi, pasakų motyvais, jaunuolis kūrė esė, kurioje filosofinis pasakojimas buvo pinamas įtraukiant kelio ženklus, vairuotojus ir eismą kelyje bei gyvenime.

Gimnazistas šiame konkurse dalyvavo trečią kartą ir sakė, kad tai buvo puiki patirtis ne tik rašant darbą, tačiau ir dalyvaujant respublikinio konkurso renginyje. „Smagu išgirsti ir sutikti tiek protingų mokinių. Manau, kad daug įkvėpimo kūrybai pasisėmiau tiek iš bendraamžių, tiek ir vertinimo komisijos“, – kalbėjo kybartietis.

Jam pasiruošti padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Černauskienė. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pedagogė mokiniams ruoštis šiam konkursui padeda jau 11 metų.

„Pasirengimas tokiems konkursams, ypač kūrybiniams, labai augina ir mokytoją, neleidžia pasenti. Iš pradžių mokome mokinius, o vėliau turime ko pasimokyti ir iš jų“, – džiaugėsi N. Černauskienė.

Pasakodama apie Deivydą mokytoja prisiminė, kaip jam besimokant 10-oje klasėje išgirdo jaunuolio viešosios kalbos gebėjimus. Tada suprato, kad vaikinukas tikrai turi ką pasakyti ir tai tiesiog būtina realizuoti.

„Deivydo kūryba žavi menine raiška, naudojamos metaforos yra taktiškos, puikiai išjaustos. Jo tekstuose gausu švelnios ironijos, kuri kūriniams suteikia savitumo“, – savo mokiniu žavėjosi pedagogė.

Radvilė BLAŽAITYTĖ