Sūpynes nugriovė, o laivas neužkliūva

Eglė MIČIULIENĖ

„Kas čia?“ – tokį klausimą redakcijai pateikė laišką su laivo nuotrauka atsiuntęs vilkaviškietis. Prie nuotraukos siuntėjas pridėjęs ir koordinates, ir netgi žemėlapį, kurioje vietoje nufotografuotas objektas stovi.

Laivas ar pirtis?

Redakcijai atsiųstoje nuotraukoje užfiksuotas laivas, stovintis ant Paežerių ežero (Šeimenos sen.) kranto. Tačiau, siuntėjo teigimu, jis iš tiesų naudojamas ne kaip laivas.

„Man atrodo, jog tai yra privati pirtelė neprivačioje žemėje. Jei tai – ne stacionarus statinys, o kilnojamasis objektas, tai jau gal kiek per ilgai stovi toje pačioje vietoje. Gal tai valstybės tarnautojų pirtelė valstybinėje žemėje – jei taip, tuomet žmonės turi teisę žinoti“, – rašo žmogus.

Anot jo, jei jau objektas valstybinėje teritorijoje, tai turėtų būti prieinamas visiems. Tačiau jo durys užrakintos spyna, laiptai į denį užtverti grandine.

Pats laiško siuntėjas iš anksto nuspėja, kad atsiras žmonių, kurie gins laivo-pirtelės savininkus. Esą, gražus kūrinys, niekam netrukdo ir netgi puošia pakrantę, tad nereikėtų pavydėti ir skųsti.

„Bet net jei tai ir yra gražus objektas, nemanau, kad taip turėtų veikti visuomenė ir kažkas turėtų būti lygesnis už lygius“, – rašo autorius.

Kaip savo, bet ne savo

Palei šią pakrantę namus pasistatę gyventojai paežerę tvarko kaip savo žemę: prižiūri, nušienauja ir nurenka šiukšles, kurių palieka praeinantys poilsiautojai. Pastarieji kartais piktinasi, kad pasijunta tarsi einantys per svetimą kiemą, tačiau paežerės sklypų savininkai atkerta, jog niekas kažkodėl nelenda į švendrų prižėlusius brūzgynus, visi dairosi į sutvarkytas, prižiūrimas vietas.

Matyt, žiūrėdamas iš tokio taško, vienas iš paežerės gyventojų pakrantėje pasistatė ir laivą-pirtelę.

Gal ir negali sakyti, kad toks objektas gadina paežerės vaizdą. Tačiau, žiūrint iš teisinių pozicijų, valstybinė žemė yra valstybinė, ir joje negalima šeimininkauti kaip panorėjus. Jei tokioje vietoje kažkas kažką pasistatys be leidimo, tai jau bus precedentas ir kitiems panašiems atvejams.

Šioje vietoje verta paminėti kadaise per visą Lietuvą nuskambėjusią vilkaviškiečio Jono Algimanto Žiemio situaciją, apie kurią užsimena ir laišką redakcijai atsiuntęs žmogus.

Priminsime, kad vos per kelis šimtus metrų nuo tos vietos, kur stovi minimas laivas, „Kapčiaus“ užeigos savininkas J. A. Žiemys prieš penkiolika metų buvo pastatęs sūpuokles. Jomis galėjo naudotis visi paežerėje poilsiaujantys žmonės. Tačiau apskrities viršininko įsakymu žmogus buvo priverstas ne tik nugriauti įrenginį, bet dar ir susimokėti pusantro tūkstančio litų baudą už savavališkas statybas.

Palyginus šiuos du atvejus atrodo tikrai keista, kad baudą už viešas sūpynes vaikams paskyrę biurokratai tyli dėl privačios pirtelės, nors ir laivo pavidalu.

Statiniu nelaikomas

Skirtingose įstaigose besiaiškindami, kam turėtų rūpėti valstybinėje žemėje stovintis objektas, išgirdome, jog skundai dėl laivo valdininkus pasiekia jau ne pirmą kartą. Visi kalbinti valdiškų įstaigų atstovai tvirtino manantys, kad šiuo atveju apeitas įstatymas: objektas akivaizdžiai stacionarus, bet jis neturi pamatų, todėl statiniu jo laikyti negali.

Kadangi laivas stovi ant pylimo, t. y. hidrotechninio įrenginio, pakalbinome šiuos įrenginius prižiūrinčio Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėją Liną Grygelaitienę.

„Šiuo metu šio objekto traktuoti kaip statinio negalime, kol negavome atsakymo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Tačiau minima vieta yra ne tik hidrotechninis statinys, bet ir valstybinis sklypas, todėl atvejį pirmiausia turėtų ištirti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Jiems išsiuntėme raštą prašydami šiame sklype atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą, o nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimus – imtis priemonių jiems pašalinti. Juolab kad toje vietoje gali būti ir daugiau pažeidimų“, – sakė L. Grygelaitienė.

Situaciją aiškinsis

Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Vizbarienė patvirtino gavusi pavedimą išnagrinėti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Daivos Riklienės pasirašytą prašymą, tačiau kol kas nieko konkretaus negalinti pasakyti. Specialistė teigė, jog pirmiausia būtina susirinkti informaciją, kas yra laivo savininkai, tuomet bus sprendžiamas ir objekto teisėtumo klausimas. Taip pat reikia įrodymų, kad objektas tikrai paruoštas ilgalaikiam stovėjimui.

„Bendrąja prasme kiekvienas statytojas, statydamas vienokio ar kitokio sudėtingumo statinį, pirmiausia turi turėti savo žemės. Tad jei šį atvejį galima laikyti statyba, ji, ko gero, būtų neteisėta. Bet, kiek turime praktikos, tokie statytojai yra labai gudrūs ir išsisukinėja visokiais būdais, taigi įrodymus surinkti ganėtinai sunku. Tačiau jei tai tik į pakrantę išvilktas laivas – galbūt jis ir gali ten stovėti. Bet kokiu atveju, objektą reikia apžiūrėti ir tik tuomet bus galima spręsti konkrečiai, o atsakymą perduosime Savivaldybės administracijai. Laikydamiesi nustatytų terminų sprendimą tikrai priimsime“, – paaiškino A. Vizbarienė.