Po darbo valandų – į gėlėmis kvepiantį verslą

Toma BIRŠTONĖ

Prieš keletą metų netikėtai gimusios netradicinės gėlių kompozicijos paskatino virbalietę Eglę Bačinskienę įsilieti į floristų gretas ir pomėgį, kuris ilgą laiką buvo nustumtas į antrą planą, paversti smulkiuoju verslu.

Iš pomėgio kurti

Nors aktyviau dirbti su klientais, pasiūlyti jiems įvairių gėlių kompozicijų, puokščių bei kurti įvairias interjero detales Eglė pradėjo prieš daugiau nei metus, tačiau tikroji pažintis su floristika prasidėjo žymiai anksčiau.

„Man visada patiko įvairių švenčių progomis pasipuošti namus, o artimuosius nustebinti rankų darbo dovanomis. Atsižvelgdama į jų pomėgius stengdavausi sukurti originalias dovanas. Matyt, tą meninę gyslelę nuo mažens turiu. Tačiau tik dabar šį potencialią išnaudojau labiau“, – pasakojo E. Bačinskienė.

Laikui bėgant savamokslė pradėjo daugiau gilintis į floristikos paslaptis, skaityti papildomos literatūros. Tačiau daugiausiai žinių Eglei suteikė prieš keletą metų išklausyti floristikos kursai ir seminarai. Įgytas žinias jauna moteris panaudojo kurdama įvairias šventines puokštes, dekoracijas artimųjų ar draugų šventėms, tačiau savo paslaugų pasiūlyti platesnei rinkai nedrįso. Vis dėlto praėjusių metų rudenį paskatinta artimųjų socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė asmeninę paskyrą „Pumpurų spragėsiai“ ir pradėjo dalytis savo darbais: puokštėmis, šventinės atributikos bei vitrinų puošybos elementais.

Saviraiška ir kūrybinė laisvė

Nors su klientais jauna moteris dirba dar neilgai, tačiau per pastarąjį laiką jai pavyko suburti nedidelį ištikimų klientų ratą.

Eglė prasitarė, kad dabar žmones labai sunku nustebinti, jie jau visko matę. Tačiau savo darbuose moteris stengiasi panaudoti kuo daugiau antrinių žaliavų ir seną daiktą prikelti antram gyvenimui. Pavyzdžiui, gamindama velykinę kompoziciją floristė sunaudojo daugiau nei pusšimčio kiaušinių lukštus, o kurdama proginę puokštę, skirtą medinių vestuvių metinėms paminėti, jos karkasą pagamino iš beržo tošies.

Rišdama puokštes ar darydama kompozicijas floristė visuomet užsakovo pasiteirauja apie žmogų, kuriam ji yra skirta, išsiaiškina jo charakterio savybes. Anot pašnekovės, taip lengviau parinkti tam žmogui tinkamas gėles, nesunku įsivaizduoti, kas jam galėtų patikti.

Eglė prasitarė, kad labiausiai jai patinka dekoruoti vitrinas. Nors, pasak pašnekovės, daugiausiai dėmesio kraštiečiai savo parduotuvių, grožio salonų ar įmonių vitrinoms bei langų puošybai skiria tik prieš didžiąsias metų šventes, tačiau Eglės nuomonė kitokia. Moteris teigia, jog šioje srityje nėra ribų fantazijai, o paprasti buitiniai dalykai gali tapti meno kūriniais.

„Kai pradėjau aktyviai domėtis šia sritimi ir sekti naujienas, nenustojau stebėtis, kaip menininkai ar floristai sugeba iš paprastų detalių sukurti tokią gražią visumą, todėl nusprendžiau savo jėgas išbandyti ir šioje srityje. Jau beveik pusantrų metų per įvairias šventes ar sezonams besikeičiant puošiu Virbalyje įsikūrusio salono „Žalias plaukas“ vitriną. Iš pradžių klientai ar gatve praeinantys žmonės į įvairias dekoracijas žiūrėdavo su nuostaba, jiems tai buvo naujovė, tačiau, pasak savininkės, dabar virbaliečiai su nekantrumu laukia besikeičiančių vitrinos dekoracijų, o tai įvertinimas man“, – teigė E. Bačinskienė.

Dar viena sritis, kuri domina Eglę ir kurioje reikalingos kardinalios permainos, – gedulo floristika. Pasak pašnekovės, žmonės, eidami atsisveikinti su mirusiuoju, tradiciškai vis dar neša lyginį skaičių baltų chrizantemų, o per Vėlinių šventę kapines puošia eglišakėmis, kalijomis ir kitomis gėlėmis. Floristė teigia, jog tradicines gedulo gėles drąsiai galima pakeisti pasteliniais gvazdikais, anturiais, rožėmis ir kitomis, o laidotuvių gėlėmis vadinamas chrizantemas lengvai pritaikyti proginėse puokštėse.

Svajonėse – floristikos studija

Pašnekovė floristiką nesunkiai derina su savo pagrindiniu darbu. Vilkaviškio kultūros centre Eglė eina direktorės pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas. Tarp visų darbų kartais tenka pasukti galvą, kaip viską suspėti. Dirbant su užsakymais moteriai tenka ir pavakaroti, tačiau nuovargiu Eglė nesiskundžia, priešingai, – ji džiaugiasi, kad kiekvienas papildomas užsakymas verčia ją tobulėti ir sukurti kažką naujo.

Kalbėdama apie ateitį Eglė nedaugžodžiavo, tačiau prasitarė, jog nedrąsiai pasvajoja apie nuosavą floristikos studiją, kurioje galėtų džiaugtis gėlių gausa. Žinoma, iki svajonės išsipildymo, pasak pašnekovės, dar ilgas kelias ir gilūs apsvarstymai.