Toma BIRŠTONĖ
Į redakciją paskambinusi moteris piktinosi, kad Vygrelių kaime (Gražiškių sen.) telkšančio Beržinio ežero krantinė atrodo siaubingai. Pasak pašnekovės, vandens telkinio nematyti per žoles, o ką jau kalbėti apie besimėtančias šiukšles.
– Tinkamų ežerų maudynėms mūsų rajone išties mažai. Vištyčio ir Paežerių ežeruose dažnai žydi vanduo, todėl renkamės Vygrelių krašto vandens telkinius. Vos tik orai spėjo įkaisti, nusprendėme pasimėgauti saule ir pasimaudyti, tačiau per didžiules žoles prie ežero neįmanoma prieiti. Dabartinė situacija mane išties suerzino. Tokioje žolėje baisu ne tik erkių pasigauti, bet ir pledo neįmanoma pasitiesti. Šiame krašte yra net keturi ežerai, tačiau tai vienintelė maudykla, kuria galima naudotis, nes dauguma sklypų, esančių prie ežerų, yra privatizuoti. Nejaugi seniūnija negali pasirūpinti, jog maudykla būtų lengvai prieinama visiems? – klausė į redakciją paskambinusi moteris.
Pašnekovė teigė, kad ši situacija kartojasi kasmet. Žolė paežerėje apipjaunama tik birželio pabaigoje, nors maudynių sezoną poilsiautojai pradeda žymiai anksčiau. Moteris sakė, kad šalia stovintis lauko tualetas taip pat prastos būklės – jame nėra durų, sklinda nemalonus kvapas. Prie vandens telkinio trūksta persirengimo kabinų, šiukšliadėžių, todėl kai kurie atvykėliai šiukšlių krūvas palieka ant ežero kranto. Nors atliekų konteineriai stovi prie pagrindinio kelio, iki jo maždaug 200–300 metrų, ir ne visi poilsiautojai pasirūpina šiukšles ten nuvežti.
– Kiekvienais metais seniūnija gauna lėšų žvyrui įsigyti, tačiau priėjimas link ežero nelygus, duobėtas. Šiek tiek tų lėšų galėtų skirti ir šiai atkarpai sutvarkyti, – vieną po kito priekaištus žėrė moteris.
Nuvykę į Vygrelius įsitikinome, kad paskambinusi moteris – teisi. Ežero pakrantė apaugusi aukšta žole, per žolynus į tualetą sunku patekti. Nors maudykla gana plati, tačiau jos kraštuose auga meldai. Prie pat kranto mėtėsi tušti buteliai, prišiukšlinta, laužavietė netvarkinga. Informacijos, aktualios poilsiautojams, perskaityti neįmanoma, nes informacinis stendas surūdijęs. Priėjimas prie ežero išties prastos būklės.
Apie situaciją paklausta Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė atsakė:
– Taip, šis valstybinės žemės sklypas yra skirtas visuomenės poreikiams ir seniūnija jį prižiūri. Orai staiga atšilo, žolė greitai pradėjo augti, todėl pirmiausia skubėjome apipjauti Gražiškių miestelyje esančius žaliuosius plotus. Šiemet seniūnijoje viešuosius darbus dirba tik du darbininkai, todėl laiku suspėti ir visiems įtikti – neįmanoma.
Pasak seniūnės, prieš keletą metų Gražiškių jaunimas ėmėsi iniciatyvos: minėtoje vietoje, ant Beržinio ežero kranto, pastatė sūpynes, tačiau jos greitai buvo suniokotos ir sudegintos atvykėlių. Tokia pati lemtis ištiko ir pirmąjį lauko tualetą. Iš medžio pagamintas statinys buvo apgadintas, o vėliau – sudegintas. Prieš kelerius metus seniūnija nusprendė toje pačioje vietoje pastatyti gelžbetoninį tualetą, kuris būtų tvirtas ir ilgaamžis.
Seniūnė paaiškino, kad Beržinio ežero pakrantė nėra įteisinta kaip poilsiavietė, kurią pagal visus reikalavimus turėtų įrengti seniūnija. Valdininkės nuomone, pati kaimo bendruomenės turėtų imtis iniciatyvos ir poilsiavietę sutvarkyti. Pasak jos, galbūt bendruomenei vertėtų ieškoti paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Už gautas lėšas būtų galima atnaujinti priėjimą, įsigyti poilsiavietei tinkamos įrangos.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.