Meilė gėlėms – iš kartos į kartą

Andrius GRYGELAITIS

Pajevonyje gyvenanti Jūratė Bačėnienė gėles auginti pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. Per šį laiką ūkyje būta ir didelių nesėkmių, tačiau visa tai moterį tik dar labiau užgrūdino. Prieš porą metų į gėlių auginimo sūkurį įsisuko ir Jūratės dukra Laura.

Pagalvojo, kad gali

Įvažiavus į Jūratės ir Vytauto Bačėnų sodybą pasidaro akivaizdu, kad čia gyvena tikri gėlių mylėtojai. Žydinčiais augalais išpuoštas kone kiekvienas namų kampelis, o jų įvairovė ir spalvos negali nežavėti.

J. Bačėnienė nuo vaikystės augo žiedų apsuptyje. Jos mama buvo aistringa gėlių augintoja, tad iš jos šį pomėgį perėmė ir dukra. Šiandien Pajevonio gyventoja gėles augina ne vien savo malonumui. Jos išpuoselėtais žydinčiais augalais savo namus puošia nemažai mūsų ir aplinkinių rajonų gyventojų. Moteris juos pardavinėja tiesiai iš namų bei veža į įvairias prekyvietes.

Didesniais kiekiais auginti gėles J. Bačėnienė pradėjo kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Dėl atsiradusių sveikatos problemų kaime gyvenančiai moteriai susirasti darbą buvo beveik neįmanoma, o prižiūrėti turėtą karvių ir kiaulių ūkį kasmet tapdavo vis sunkiau. Teko ieškoti alternatyvios veiklos.

„Tuomet prižiūrėdavau net 22 kapavietes. Net sunku suskaičiuoti, kokį našlaičių kiekį tekdavo pirkti, norint jomis apsodinti visus kapus. Kartą pagalvojau, kad ir aš pati galėčiau užsiauginti šių gėlių. Taip viskas ir prasidėjo. Iš pradžių buvo tik našlaitės, o vėliau asortimentas plėtėsi“, – pasakojo J. Bačėnienė.

Kasmet laukia

Pajevonietės namuose galima rasti per pusšimtį gėlių rūšių. Populiariausios iš jų – našlaitės, begonijos, surfinijos, petunijos, pelargonijos ir kt. Pastaraisiais metais klientai ypač pamėgo derinti įvairias gėles, tad puošdami savo namus į tą patį vazoną sodina ne vienos, o bent kelių rūšių augalus.

Iš pradžių gėles Jūratė augino viename šiltnamyje, o šiandien jos sunkiai telpa į tris. Kurį laiką ūkyje ji dirbo viena, o sutuoktinis į pagalbą ateidavo, kai prireikdavo tvirtos vyriškos rankos. Prieš porą metų prie mamos prisijungė ir dukra Laura su vyru Sauliumi. Dukra ne tik padeda mamai prižiūrėti gėles, bet ir rūpinasi jų prekyba, prieš šventes riša puokštes, kuria dirbtinių gėlių kompozicijas. Pastarąsias atskirti nuo gyvų gėlių daugeliui gali būti išties sunku.

„Man darbas tarp gėlių padeda atsipalaiduoti, užsimiršti. O jei dar kas pasako kokį gerą žodį ar komplimentą, tai tik prideda papildomos motyvacijos. Kasmet labai laukiu šiltojo metų sezono, kai viskas aplink pasipuošia žiedais“, – šypsojosi L. Bačėnaitė.

Per žingsnį nuo nelaimės

Nors dažniausiai gėles prižiūri mama su dukra, tačiau yra darbų, kuriuos J. Bačėnienė stengiasi atlikti be kitų pagalbos. Pavyzdžiui, ankstyvą pavasarį ji mažyčius augalų daigus į vazonus sodina viena pati. Moteris juokavo, kad jei daigeliai neprigytų, ji bent jau neturėtų ko kaltinti. Įprastai pirmieji augalai į Pajevonyje esančius šiltnamius atkeliauja dar kovo pradžioje. Juos gėlininkai perka iš Kauno rajone, Zapyškyje, esančio Simo Zarecko gėlių ūkio.

„Galėčiau ir pati užsiauginti daigelių, bet tuomet šiltnamį reikėtų pradėti kūrenti jau nuo sausio mėnesio. Vargu, ar tai atsipirktų“, – svarstė J. Bačėnienė.

Šiltnamio kūrenimas – dar vienas darbas, kurio moteris nepatiki niekam kitam. Ji puikiai žino, kiek ir kada įdėti malkų, kad temperatūra gėlėms nebūtų nei per aukšta, nei per žema. Įprastai malkomis kūrenamas vienas šiltnamis, o kituose dviejuose pastatyti elektriniai šildytuvai. Kadangi šiemet buvo gana ilgas ir šaltas pavasaris, šiais prietaisais naudotis teko dažniau nei įprastai. Elektrinis šildymas ne tik reikalauja daugiau išlaidų, bet šildytuvai nėra tokie patikimi, kaip malkomis kūrenama krosnis.

„Pernai nepastebėjome, kaip naktį išmušė elektros saugiklius ir pusę gėlių radome iššalusių. Šiemet buvo likęs mažas žingsnis iki dar didesnės nelaimės. Vieną rytą tėtis pamatė, kad nuo elektrinio šildytuvo ėmė smilkti šiltnamio grindys. Dar kelios akimirkos ir viskas būtų supleškėję“, – pasakojo L. Bačėnaitė.

Vos prieš pusantro mėnesio šeimą ištiko ir dar viena nesėkmė – greičiausiai neatlaikęs svorio sugriuvo vienas iš šiltnamių, kuriame buvo sukabinta per 100 gėlių vazonų. J. Bačėnienė prisipažino, kad tąkart netrūko ašarų, o vienu metu buvo apėmusi ir neviltis.

Matydami mamos skausmą, jau po savaitės vaikai jai padovanojo naują šiltnamį.

Keičiasi tendencijos

Įprastai gėlių sezonas trunka didžiąją dalį metų. Vienus augalus keičia kiti, o jų priežiūrai tenka skirti itin daug laiko. Jūratė pasakojo, kad prekyba gėlėmis nevyksta tik žiemą bei rugpjūtį, kuomet vasariniais augalais gyventojai jau būna apsirūpinę, o rudeniniai dar nebūna suvešėję.

Moteris su dukra kasdien vien prie gėlių laistymo praleidžia 2–3 valandas. Vienus augalus tenka laistyti net kelis sykius per dieną, tačiau yra ir tokių, kuriuos vandeniu palieti pakanka porą kartų per savaitę. Vien laistyti augalus neužtenka. Kur dar jų tręšimai, ravėjimai ir kiti būtiniausi priežiūros darbai!? Moterys laiko, praleisto šiltnamiuose, neskaičiuoja. Joms buvimas tarp gėlių – vienas malonumas.

Per sezoną pajevonietės užaugina 500–600 vazonų pakabinamų gėlių bei tūkstančius mažų kompozicinių augalų. Artėjant rudeniui įprastai šių gėlių nelieka, žmonės jas išperka. L. Bačėnienė teigė pastebėjusi, kad pastaraisiais metais žmonės ėmė dar labiau puošti savo sodybas, tad žydinčių augalų poreikis nuolat auga. Ypač padaugėjo gėles perkančių jaunų šeimų.

„Galbūt tik pernai, per pirmąjį karantiną, žmonės nedrąsiai skambindavo ir teiraudavosi, ar dar auginame gėles. Mums ir patiems buvo daug nežinios. Šiemet prieš sezoną jokių baimių jau nebuvo likę“, – teigė J. Bačėnienė.

Darbas su metalu

Tiek Jūratė, tiek Laura neslėpė, kad iš pirkėjų neretai tenka sulaukti malonių žodžių, įvertinančių jų darbą. Įprastai gražiausias gėles moterys palieka šiltnamiuose, o kitais augalais papuošia savo namų aplinką. Pašnekovės pasakojo, kad neretai gėlių pirkti atvykę žmonės užsimano būtent tų, kurios kabo pavėsinėje, prie namo ar ūkinio pastato. Ir nors šeimininkai mėgina įtikinti, kad šiltnamiuose galima surasti daug gražesnių augalų, jų bandymai perkalbėti klientus ne visada baigiasi sėkmingai.

Dar labiau plėsti gėlių ūkį Pajevonio gyventojai bent kol kas neketina. Didžiausia svajonė – šiltnamiuose įsirengti laistymo sistemą, kuri ne tik palengvintų darbą, bet ir padėtų sutaupyti daug laiko.

Jau artimiausiu metu į gėlių ūkį turėtų atkeliauti ir modernios metalo apdirbimo staklės. Jomis darbuosis Lauros vyras Saulius. Neseniai jis su uošviu įsirengė tam tikslui skirtas patalpas.

Šiuo metu transporto sektoriuje dirbantis Saulius nemažai laiko praleidžia užsienyje, tačiau svajoja įsikurti Lietuvoje ir daugiau dėmesio skirti žmonai bei mažajai Ignutei.

„Vyrai galės darbuotis su metalu, o moterys mėgausis laiku tarp gėlių“, – šypsojosi Laura.